Matydami didelį gyventojų susirūpinimą švarios aplinkos išsaugojimu, mes – Seimo aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ir Seimo narys Algis Strelčiūnas, š. m. kovo 19 d. organizavome konferenciją „Atliekų deginimo įmonių poreikis Lietuvoje“.
Konferencijos metu kompetentingi, visuomenėje žinomi ir pripažinti specialistai bei mokslininkai pasisakė aktualiomis temomis.
Įmonių, ketinančių statyti deginimo gamyklas ar panašius objektus, kuriuose energijai gauti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, nestinga. Pastačius tokius objektus, būtina užtikrinti jų tinkamą integraciją į energetinius tinklus ir aprūpinimą komunalinėmis atliekomis, kaip kuru. Specialistų skaičiavimu, Lietuvai pakanka dviejų ar trijų atliekų deginimo gamyklų. Jei įmonių skaičius didesnis, tai šiukšles tektų importuoti iš kitų šalių. Ar to reikia Lietuvai? Ne. Todėl būtinas bendras sutarimas: kiek ir ko mums reikia.
Profesorius A. Baubinas savo pranešime atkreipė dėmesį apie paskutinius Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimus. Pagal juos veikiantys arba statomi objektai, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, iki 2015 m. sausio 1 d. turi atitikti Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus ir būti pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais. Todėl, jei bus įgyvendinami priimti pakeitimai, tai bus užtikrinta komunalines atliekas deginančių įrenginių kontrolė, o šalyje sureguliuotas minėtos rūšies įrenginių skaičius ir deginimo pajėgumai. Lietuva neturėtų įvežti šiukšlių iš kitų šalių. Minėtam įstatymo pakeitimui pritarė ir kiti Konferencijos dalyviai.
Diskusijos metu ypatingas dėmesys buvo nukreiptas į Privalomojo aplinkos vertinimo (toliau – PAV) atlikimo procedūrą, kuri šiuo metu yra ydinga – , nes PAV užsakiusi įmonė pati moka vertintojui. Todėl vienas ir tas pats vertintojas, nors ir turėdamas licenciją, atlieką PAV įvairiose srityse. Taip pat nėra įteisinta PAV rengėjų atsakomybė. Susiklosčius tokiai situacijai, tikėtis, kad užsakovas gaus objektyvią PAV ataskaitą yra nerealu. Todėl būtina, kuo skubiau tobulinti įstatyminę bazę.
Konferencijos dalyviai pabrėžė ir tai, kad deginant komunalines atliekas išsiskiria dioksinai ir furanai. Tai itin stabilios taršios medžiagos, kurios aplinkoje faktiškai nesuyra. Lietuvoje dioksiniai tyrimai šiuo metu neatliekami, todėl Aplinkos apsaugos kontrolė negali įvertinti šio svarbaus poveikio aplinkai.
Pranešėjas inžinierius V. Pocius pastebėjo, kad Valstybė neprognozuoja, kiek atliekų reikės tvarkyti po 20 metų. Pranešėjas mano, kad jų nedaugės, o mažės, nes šalyje mažėja gyventojų skaičius, tobulėja technologijos, diegiamos beatliekinės technologijos, sparčiai diegiamos atliekų rūšiavimo, antrinio panaudojimo technologijos ir panašiai.
Tikiuosi, kad Lietuvai nereikės pirkti deginimui tinkamų atliekų, kaip tai šiandien daro Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje veikiančios komunalinių atliekų deginimo įmonės, o mūsų Vyriausybės sprendimai bus gerokai įžvalgesni.
Konferencijoje dalyvavo Aukštųjų Panerių, Grigiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Panerių, Pilaitės, Senamiesčio, Trakų Vokės, Vilkpėdės bendruomenių, „Lazdynų bendruomenės savivaldijos“, Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių Aplinkos komiteto, Gyventojų bendruomenės „Amaliai“, visuomeninio klubo „Gaublys“, Lietuvos jungtinio demokratinio judėjimo, Lietuvos vartotojų asociacijos, UAB „AF-Consult“, UAB „COWI Lietuva“, UAB „Jostra“ atstovai. Seimo spaudos konferencijų salė buvo pilnutėlė.
Džiugu, kad gyventojų susirūpinimas, kokioje aplinkoje mes gyvensime, išreiškia aiškią pilietinę poziciją, kuri tikiu, kad lems pozityvias permainas mūsų šalyje.
Konferencijos vaizdo įrašas:
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Algis Strelčiūnas