Nors Lietuvoje šiemet pradėsiančioms veikti atliekų deginimo jėgainėms gyventojai intensyviai priešinosi, rinko parašus, o Seime buvo registruoti įstatymų projektai suteikiantys Vyriausybei visas galimybes stabdyti atliekų deginimo gamyklų statybas vis tik į gyventojų ir Seimo prašymus buvo pažiūrėta tik formaliai. Vyriausybei nesugriežtinus reikalavimų praeitą mėnesį Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK leidimas) UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ eksploatuoti kogeneracinę jėgainę Vilniuje, netoli gyvenamųjų namų.
12 000 gyventojų parašų į kuriuos nebuvo atsižvelgta
Savivaldybė neatsižvelgė į tai, kad jau daug metų gyventojai ir Seimas nepritaria tokiems, arti gyvenamųjų vietovių, statomiems objektams. 2016 metais Seime buvo užregistruotos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma, kad atliekų deginimo gamyklos ir kiti analogiški objektai būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Lazdynų gyventojai buvo surinkę net 12 000 parašų, kuriais buvo prašoma šio objekto nestatyti šalia gyvenamųjų namų, o vėliau – dar 1000 parašų, su prašymu bent mažinti kogeneracinės jėgainės pajėgumus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė į tai neatsižvelgė, kai priėmė Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą išvadas (2015 m.), nedrįso atlikti gyventojų apklausos, nors tokią galimybę numato Vietos savivaldos įstatymo 36 – 38 straipsniai.
Nepaisoma ES apsaugos politikos prioritetų
Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos programoje 2014-2020 metams Europos Parlamentas aiškiai nurodo, kad atliekų deginimas turėtų būti vienas iš rečiausiai naudojamų atliekų tvarkymo būdų. Prioritetai turėtų būti teikiami atliekų susidarymo prevencijai, rūšiavimui, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui. Primenu, kad Vilniaus kogeneracinę jėgainė statoma nedidelėje teritorijoje, kurioje sukoncentruota daug aplinką ir orą teršiančių įmonių. Čia veiklą jau vykdo UAB „Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė, komunalinių atliekų rūšiavimo gamykla (mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai), Vilniaus miesto nuotekų valykla. Planuojama, kad šioje teritorijoje pradės veikti ir daugiau objektų turinčių neigiamos įtakos oro taršai: UAB „Forest Investment“ biokuro katilinė, nuotekų dumblo galutinio utilizavimo įrenginiai, UAB „Plasteksa“ antrinių žaliavų perdirbimo ir plastikų gaminių gamykla. Dar vienas objektas oro taršą be abejo tik padidins. Juolab, kad Lazdynų gyventojų namai nuo šios vietos yra nutolę vos trijų kilometrų atstumu. Prioritetai turėtų būti teikiami atliekų susidarymo prevencijai, rūšiavimui, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui.
Nepaisoma ir visuomenės sveikatos interesų
Siekiant užkirsti kelią statyti atliekų deginimo jėgaines šalia gyvenamųjų teritorijų, Seimas beveik prieš dvejus priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis būtų uždrausta atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Tokios įstatymo pataisos turėjo užkirsti kelią valstybės jau vykdomoms statyboms, nes buvo suteikta teisė Vyriausybei apsispręsti, ką daryti su jau vykdomais projektais, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus. Pažymėtina, kad konstitucinis teismas savo nutarimu šį teisinį reguliavimą pripažino ginčytinu ir ribojančiu atliekų deginimo ūkinę veiklą. Taigi, traukinys netrukdomas važiavo toliau – Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei pasiūlė pritarti Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto pabaigimui, remiantis Poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimų rezultatais, kad tai neturės neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Todėl šių metų gegužės 19 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK leidimas) UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ eksploatuoti kogeneracinę jėgainę, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje. Gaila, kad Lietuvoje iki šiol į viešus visuomenės ar atskirų bendruomenių interesus, jų pagrįstą norą gyventi švarioje ir tvarioje aplinkoje žiūrima tik pro biurokratinius akinius – kaip greičiau ir patogiau „uždaryti klausimą“. Jeigu viena Vyriausybė priėmė netinkamą sprendimą t. y. parinko netinkamą vietą tokio pobūdžio objekto statybai, tai kitos Vyriausybės ir Savivaldybių tarybos plaukė pasroviui. Atėjus pandemijai, bei pastaraisiais metais sprogus tokioms ekologinėms bomboms, kaip „Grigeo Klaipėda“ skandalas, padangų gaisras Alytuje, Klaipėdos oro tarša, įsitikinome ko verti aplinkosaugininkų tvirtinimai, kad viskas tvarkoje – normos neviršijamos, sveikatai nekenkia. Per visą šį jėgainės projektavimo ir statybos laikotarpį kartu su bendruomene siūlėme daugybę būdų kaip pagerinti esamą, o paleidus kogeneracinę jėgainę, pablogėsiančią situaciją dėl padidėjusios taršos ir papildomų transporto srautų. Siekiant kontroliuoti, kad būtų tvarkingai laikomasi patvirtintų aplinkosaugos normatyvų, būtina pastatyti Lazdynuose taršos matavimo stotelę, o Oslo gatvėje įrengti garsą sugeriančias sieneles. Svarbiausias valstybės uždavinys ir prioritetinis siekis – žmonių sveikata. Tam užtikrinti neužtenka gražių žodžių ir patvirtintų ataskaitų, kad bus gerai, tam reikia konkrečių sprendimų jau dabar.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/algis-strelciunas-gyventoju-noras-gyventi-svarioje-aplinkoje-liko-neisgirstas-18-1331418?fbclid=IwAR199xUQjMIc5dV9j–aOawKwoIaADckIuDOGp7kMh2aDRRZtRCjuHTgunM#.XuIZj9N66VY.facebook&copied