Nors viešojoje erdvėje girdime skambių pareiškimų, kad laikas gyventojams sudaryti teisines sąlygas dalyvauti sprendžiant, kas užims seniūnų postus vietos savivaldoje, jokių rimtų žingsnių tam įgyvendinti nesiryžtama žengti. Vakar Seime po svarstymo mano pateiktas siūlymas suteikti teisę gyventojams pasirinkti, kurie seniūnai vertesni užimti vadovaujančius postus seniūnijose, buvo atmestas.
Jau kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose Lietuvos gyventojai galėjo išreikšti savo nuomonę dėl seniūnų, užimančių vadovaujančias pareigas, tinkamumo. Vis tik politinės valios suteikti daugiau teisių gyventojams, pritrūko. Tai tik patvirtina kaip smarkiai savivaldos sistemoje bujoja praktika į šiuos postus skirti partijoms lojalius žmones, kuriems svarbesni partijos, nei tos savivaldybės gyventojų, interesai. Iš 83 parlamentarų balsavo – 81, iš kurių už – 22, prieš – 7, o susilaikė net 52 Seimo nariai.
Vasario 14 d. Seime užregistravau Vietos savivaldos įstatymo projektą, kuriuo siūlau nustatyti kitokią seniūnų priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarką, siekiant sudaryti teisines sąlygas šiame procese dalyvauti ir gyventojams.
Nuo praėjusių metų įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 eilės straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo sudarytos teisinės prielaidos seniūnijas steigti dviejų formų: seniūniją – kaip savivaldybės administracijos filialą ir seniūniją – kaip biudžetinę įstaigą. Seniūniją, steigiant kaip biudžetinę įstaigą, jai nustatoma teisė ir pareiga teikti tam tikras viešąsias paslaugas. Tokios formos seniūnijos veiklos ir finansinis savarankiškumas yra didesnis, o jos vadovo – seniūno – statusas aukštesnis: šios seniūnijos formos vadovas – seniūnas yra įstaigos vadovas.
Tačiau Vietos savivaldos įstatymas, nepriklausomai nuo galimų dviejų skirtingų seniūnijos formų, nustato tą pačią seniūnų priėmimo į pareigas tvarką: seniūnas į pareigas skiriamas konkurso būdu, po to kai pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas nustatyta tvarka įvertina pretendentų atrankos komisija, sudaryta iš 7 asmenų, iš kurių trys ar keturi nariai yra išplėstinių seniūnijų sueigų deleguoti atstovai.
Remiantis ne kartą vykdytomis gyventojų apklausomis, gyventojai norėtų, kad seniūnai į pareigas būtų ne skiriami, bet renkami. 2016 m. vykdytas tyrimas rodo, jog daugiau nei 75% Lietuvos gyventojų mano, kad tai yra reikalinga. Tokiu būdu seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojai galėtų ne per savo atstovus – išplėstinių seniūnijų sueigų deleguotus atstovus – bet tiesiogiai dalyvauti arčiausiai jų esančių valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas procese. Vis dėlto seniūnų kaip karjeros valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas rinkimų būdu neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų bendrųjų karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas principų ir, nepakeitus dabartiniu metu įtvirtintą seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) statusą, nerealizuotinas.
Šiuo įstatymo projektu siūlau nustatyti kitokią seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovo seniūno, lyginant su seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – vadovu seniūnu, priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarką. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas metu būtų tikrinamas ne tik pretendentų tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas, bet ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.
Pretendentų tinkamumą eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas tikrintų pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija, kuri, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, teiktų savivaldybės administracijos direktoriui išvadą, kurioje nurodytų du geriausiai įvertintus pretendentus. Du geriausiai įvertinti pretendentai į seniūno pareigas dalyvautų konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape.
Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape būtų vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, kurią pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką organizuotų savivaldybės administracijos direktorius arba, jo nurodymu, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa būtų skelbiama įvykusia, jeigu joje dalyvautų ne mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti tos savivaldybės tarybą.
Jeigu pirmą kartą organizuotoje apklausoje dalyvautų mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę joje dalyvauti, po dviejų savaičių apklausa būtų organizuojama pakartotinai. Pakartotinai apklausai nebūtų taikomas nustatytas reikalavimas dėl apklausoje dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. Per seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausą daugiausia balsų surinkęs pretendentas būtų skiriamas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. Jeigu per gyventojų apklausą abu pretendentai surinktų vienodą balsų skaičių, konkursas būtų skelbiamas neįvykusiu ir būtų skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.
Po balsavimo Seimas nusprendė gražinti projektą į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kur jis bus toliau tobulinamas. Tikiuosi, kad komitete su kolegomis Seimo nariais vis tik pavyks sutarti, jog mes atstovaujame gyventojų interesą ir turime suteikti galimybę nuspręsti dėl seniūnų tinkamumo eiti šias pareigas. Juolab, kad tokį norą išsakė patys gyventojai dalyvaudami apklausose, kuriose minėjo, jog norėtų, kad seniūnai būtų ne skiriami, o renkami.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/algis-strelciunas-kiek-dar-ilgai-seniunai-bus-skiriami-o-ne-renkami-18-987648