Joninės – viena gražiausių vasarvidžio švenčių. Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties paslaptis. Šią šventę švenčia daugybė pasaulio tautų. 
Tikima, kad šią naktį gerosios jėgos nugali piktąsias. Taip ir buvo, nes prieš prasidedant Joninių šventei išsisklaidė debesys ir lietus staiga nustojo lyti…
Į Joninių šventę prie Neries upės rinkosi lazdyniečiai ir svečiai iš kitų Vilniaus mikrorajonų. Praėję pro simbolinius, ąžuolo lapais apipintus Joninių vartus, šventės dalyviai rinkosi sau patogias vietas: vieni sėdosi prie stalų, kiti būriavosi prie upės pakrantės.
Prieš prasidedant šventei, renginio vedėjas Dainius Martinaitis pakvietė susirinkusiuosius prisiminti tradicinį Joninių šokį, kurio autorė – šokių mokytoja Sandra Grigonytė. Šis šokis jau yra neatsiejama Joninių šventės Lazdynuose dalis.
18 val. buvo paskelbta oficiali Joninių šventės pradžia. Pasveikinau Jonus ir Janinas vardo dienos proga ir apdovanojau medaliais su užrašu „Joninės Lazdynuose 2014“ bei ąžuolo lapų vainikais. Išskirtinio dėmesio sulaukė jauniausia Janina ir vyriausias Jonas, kuriems įteikiau papildomas dovanėles. Lazdynų bendruomenės savivaldijos vardu, varduvininkus sveikino ir pirmininkas Juozas Jakavičius.
Šventę tęsė muzikinė grupė „Tėviškė“, tautinių šokių kolektyvas „Šimtažiedis“ ir liaudiškos muzikos ansamblis „Akordas“. Varduvininkus atvyko pasveikinti Lazdynų šv. Jono Bosko parapijos klebonas kun. Alessandro Barelli, kun. Mykolas Petravičius, kun. Massimo Bianco ir kun. Kim Hoan Vincentas Nguyen. Jie palinkėjo gražios ir prasmingos šventės.
Viso renginio metu svečiai galėjo gardžiuotis restorano „Marceliukės klėtis“ paruoštomis vaišėmis, atsigaivinti Joninių žolelių arbata ir paragauti 
Joninių košės „Stebuklų nakties viralas“.
Į šventę atvykę gaisrininkai – savanoriai labiausiai nudžiugino mažuosius lazdyniečius. Jų spindinti raudona gaisrinės mašina traukė visų dėmesį. Gaisrininkai supažindino šventės dalyvius su savanorystės principais. Tikėtina, kad po šios šventės atsiras norinčių dirbti šį sunkų, bet nepaprastai svarbų darbą.
Šventės dalyvius su senaisiai Joninių apeigų papročiais supažindino Birutė Kurgonienė. Nerimi buvo plukdomi Joninių vainikėliai su pritvirtintomis žvakutėmis. O vėliau, uždegę deglus nuo improvizuoto aukuro, šventės dalyviai pajudėjo link Joninių laužo. Laužo šviesa nušvietė padangę. Tikima, kad Joninių laužo ugnis nepaprasta – ji apsaugo nuo ligų ir nelaimų.
Trakų Vokėje Joninių šventė „Paparčio žiedas“ buvo surengta dvaro sodyboje. Nuostabioje parko vietoje, kurią suprojektavo prancūzų architektas E. F. Andrė.
Šventėje netrūko senovinių apeigų, dainų, šokių ir žaidimų.Vienas iš pagrindinių Joninių nakties akcentų – linijiniai šokiai dvaro parke, kuriuos šoko ne tik jaunuoliai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Šventės dalyviai pynė vainikus iš šalia esančių pievų gėlių. Tikima, kad šią naktį nupintas vainikas iš devynių žolynų yra stebuklingas.
Pasveikinau varduvininkus ir įteikiau medalius su užrašu „Joninės Trakų Vokėje 2014“.
Šventės dalyvius linksmino Lentvario miesto vidutinio amžiaus liaudies šokių grupė „Lendvarė“, Lentvario liaudiškų šokių grupė „Jauni
mėlis“, VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ folkloro antsamblis „Vija“, liaudiškos muzikos kapela „Vacio armonikėlė“, retrospektyvinė grupė „Bliuzoholikai“.
Šventėje dalyvavo ir žurnalistai iš tolimosios Japonijos. Džiaugiuosi, kad ši šventė paliko jiems nepamirštamą įspūdį.
Joninių šventės šurmulys ir Lazdynuose, ir Trakų Vokėje netilo iki vidurnakčio. Visi linksminosi, šoko, dainavo. Į Joninių šventę Lazdynuose susirinko daugiau nei 2 000 dalyvių, o į Trakų Vokę – daugiau nei 1 000.
Buvo ir laimingųjų, kurie surado paparčio žiedą… Sakoma, kad jį radęs žmogus taps išminčiumi ir gebės matyti pasaulio turtus, suprasti paukščių ir gyvūnų kalbą. Ar tikrai taip buvo, reikia paklausti laimingojo paparčio žiedo savininko… O tie, kurie jo nerado, ieškos paparčio žiedo ateinančiais metais… Bet svarbiausia, kad per Jonines visi drauge buvome: su savo artimaisiais, draugais ir
kaimynais.
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Algis Strelčiūnas