Kol Europa siekia mažinti atliekų deginimą, Lietuvoje statoma dar daugiau atliekų deginimo gamyklų

Pradinis puslapis  »  Naujienos  »  Kol Europa siekia mažinti atliekų deginimą, Lietuvoje statoma dar daugiau atliekų deginimo gamyklų
2018/01/25

Kol Europos Sąjungoje diegiama žiedinės ekonomikos teorija, kuria siekiama vis didesnę dalį atliekų perdirbti ir deginimui palikti tik mažumą, Lietuvoje lengva ranka išduodami leidimai papildomų atliekų deginimo gamyklų statyboms. Artimiausiu metu Vilniuje, tiesiai po gyventojų langais prasidės dar vienos kogeneracinės jėgainės statybos darbai. Taip pat numatoma dar vieną tokią gamyklą statyti ir Kaune.

Tokie Valdžios sprendimai stebina, nes Lietuva privalės laikytis Europos Komisijos reikalavimų žiedinės ekonomikos įgyvendinimui. Tai reiškia, kad pastatytoms didelės galios gamyklos paprasčiausiai nebus ką deginti. Ar nekils noras dalį atliekų importuoti? Ką jau kalbėti apie padidėjusią oro taršą, kuri kelia ypač didelį nerimą arčiausiai tokių gamyklų esantiems rajonų gyventojams.

Štai pavyzdžiui, Vilniaus kogerenacinę jėgainę numatyta statyti nedidelėje teritorijoje, kurioje jau dabar sukoncentruota daug aplinką ir orą teršiančių įmonių. Čia veiklą vykdo UAB „Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė, komunalinių atliekų rūšiavimo gamykla, Vilniaus miesto nuotekų valykla ir kitos. Taigi, nesunku numatyti, kad vienoje vietoje susitelkusios tokios ūkinės veiklos įmonės, be abejo, oro taršą tik didina.

Tačiau panašu, jog savivaldybės išduodamos leidimus tokių objektų statyboms apie oro taršą nepagalvoja. Vilniuje atliekų deginimo gamyklą planuojama statyti visiškai šalia Lazdynų rajono. Objektas nuo gyvenvietės bus nutolęs apie 3 km atstumu. Čia vyrauja pietvakarių vėjai, kurie dažnai lazdyniečiams atpūs deginamų atliekų kvapą. Juolab, kad šio rajono gyventojai jau turi skaudžios patirties atliekų utilizavimo klausimais. 2016 m. rugsėjo mėnesį kilus nesklandumams mechaninio apdorojimo gamykloje, komunalinės atliekos kelis mėnesius buvo kaupiamos gamyklos teritorijoje po atviru dangumi. Susidarė nemalonūs kvapai, kurie pasiekdavo artimųjų namų gyventojus. Taigi, vietos tokių objektų statyboms turi būti parenkamos ypač atsakingai, įvertinus ne tik ekonominius, aplinkosauginius faktorius, tačiau ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

Pagal ES Atliekų Sąvartynų direktyvos ir Lietuvos Respublikos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano konkrečias mažinimo užduotis reikia užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biodegraduojamosios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35% 2000-ųjų metų kiekio. Todėl savivaldybės turėtų skirti daugiau dėmesio visų atliekų rūšiavimui ir perdirbimui nepamirštant biodegraduojančių atliekų.

Štai kodėl dar 2016 m. rugsėjo mėnesį Seime kartu su Seimo narių grupe registravome Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-4758 projektą, kuriuo siekiame, kad atliekų deginimo įrenginiai būtų statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių. Taip siekiant apsaugoti gyventojus nuo galimų pavojų jų sveikatai. Tačiau šis klausimas ilgą laiką vilkinamas. Vyriausybė jau pusę metų nepateikia išvados dėl šio įstatymo projekto. Todėl šį mėnesį pakartotinai kreipiausi į Seimo Pirmininką su prašymu įtraukti šio įstatymo projekto svarstymą į artimiausią Seimo darbotvarkę. Tikiuosi, kad Vyriausybė artimiausiu metu pateiks išvadą, o Seimui nepritrūks ryžto priimti sprendimą pavasario sesijos metu.