Laikas įsiklausyti į rinkėjų nuomonę 2014-05-20

Pradinis puslapis  »  Naujienos  »  Laikas įsiklausyti į rinkėjų nuomonę
2014/05/20

AS mazaŠių metų gegužės 9 dieną Lietuvos Respublikos Seimui, drauge su kitais Seimo nariais, pateikiau pasiūlymą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymui, kuriuo siūlau, kad įstatymo pakeitime būtų įrašyta „Kiekviena savivaldybė šio įstatymo nustatyta tvarka dalijama į daugiamandates rinkimų apygardas“. Rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius turėtų būtų proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui. Savivaldybės rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 savivaldybės tarybos nariai. Sudarant savivaldybėje rinkimų apygardas negalėtų būti pažeistas savivaldybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes, o kiekviena rinkimų apylinkė būtų priskirta kuriai nors vienai rinkimų apygardai ir negalėtų būti keičiamas bendras renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius.

Savivaldybės meras, pritarus savivaldybės tarybai, ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų, turėtų teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai tvirtinti savivaldybės teritorijos susiskirstymą į rinkimų apygardas ir nurodyti siūlomus rinkimų apygardų pavadinimus, rinkimų apygardas sudarančias rinkimų apylinkes ir rinkimų apygardos centrinę rinkimų apylinkę, taip pat kiekvienoje rinkimų apygardoje renkamų savivaldybės narių skaičių bei pridėti savivaldybės planą, kuriame būtų pažymėtos rinkimų apygardos ir apylinkės. Jeigu teikiamas savivaldybės teritorijos suskirstymas neatitiktų šio įstatymo reikalavimų arba negautų savivaldybės tarybos pritarimo ar mero teikimo, tada Vyriausioji rinkimų komisija galėtų patvirtinti kitą savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apygardas.

Įteisinus įstatymo pakeitimą nereikėtų sudaryti ir naujų rinkimų apygardų rinkėjų sąrašų, nes rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas būtų tos rinkimų apygardos sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų visuma.

Šis įstatymo pakeitimas padėtų rinkėjams realiau įvertinti kandidatus į savivaldybės tarybos narius, artimiau susipažinti su jais, įpareigoti juos atsakingiau dirbti ir įsiklausyti į rinkėjų nuomonę.

Ateityje būtina įteisinti ir tiesioginius merų bei seniūnų rinkimus. Tyrimai rodo, kad šiems rinkimams pritartų apie 80 procentų visų šalies gyventojų.

Tiesioginiai mero rinkimai įteisinti kai kuriuose Vokietijos regionuose, Italijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip ir Prancūzijoje, Norvegijoje, Latvijoje, Estijoje bei Čekijoje, merus renka tarybos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Belgijoje, merus skiria centrinė valdžia. Įvedus tiesioginius mero rinkimus, merai būtų renkami tiesiogiai slaptu balsavimu ir taptų atskaitingi ne tik savivaldybės tarybai, bet ir gyventojams. Be to, ten, kur meras renkamas tiesiogiai, – rinkėjų aktyvumas žymiai didesnis.

Tiesioginiai seniūnų rinkimai užtikrintų ne tik geresnį viešųjų paslaugų prieinamumą, bet ir stiprintų bendruomeniškumą, palaikytų ir gintų gyventojų interesus. Labai svarbu, kad seniūnijoms būtų skiriamas finansavimas, atsižvelgiant į seniūnijos teritorijos dydį ir gyventojų skaičių.

Vietinius poreikius geriau išmano vietiniai gyventojai, dalyvaujantys renkant vietos savivaldos institucijas, nes jie tiesiogiai suinteresuoti, kad šios institucijos veiktų sėkmingai. Atstovaujamosios vietos savivaldos institucijos turi daugiau galimybių įtraukti į politinę veiklą ar diskusijas didesnį žmonių ratą, nei tai gali padaryti centrinės valdžios institucijos (Mill, J. S, 1991). Tiesiogiai išrinkti merai ir seniūnai geriau gintų gyventojų poreikius, padidėtų jų atskaitomybė žmonėms.

Vietos savivalda turi skatinti piliečių savarankiškumą, iniciatyvas, t. y. ugdyti pilietinę visuomenę. Vietos savivaldos lygmeniu įmanoma įgyvendinti vieną iš pagrindinių demokratijos principų: visi piliečiai turi vienodas teises ir galimybes dalyvauti bendruomenės reikalų valdyme.

Algis Strelčiūnas