Dažnai ir daug kalbame apie Vilniaus miesto gyventojų norą gyventi gražesnėje aplinkoje, norime, kad mieste būtų daugiau poilsio zonų, žalumos, kad miestas būtų mielas tiek nuolatiniam gyventojui, tiek svečiui. Jei to trūksta, puolame piktintis, kaltiname už miesto gerbūvį atsakingas tarnybas. O ar dažnai prisimename pačių gyventojų indėlį, jų pareigas, iniciatyvas miestui? Ir ar visada jos pakankamos?
Atkreipti į tai visuomenės dėmesį mane paskatino dažnai matoma netvarka tiek miestuose, tiek kaimuose. Ką tik minėjome Vėlines, lankėme artimųjų, pažįstamų kapus nešdami gėlių, žvakių. Dabar važiuojant šalia kapinių tenka matyti krūvas suverstų šiukšlių, sudaužytų stiklų. Ar tai tokia tvarka priimtina ir ar mūsų pagarba mirusiems yra vienkartinė? Juk nesunku rūšiuoti atliekas, išmesti jas į tam skirtas talpas, laiku jas išvežti. Neseniai girdėjome gražią „vienos žvakutės“ iniciatyvą, kai buvom raginami atsižvelgti į ekologiją ir mažinti perkamų stiklinių žvakių kiekį. Jei panašių pasiūlymų ir iniciatyvų būtų daugiau, mūsų aplinka atrodytų tvarkingesnė.
Daug netvarkos matau ir Vilniuje: dažais išteplioti pastatai, sienos, išvartytos šiukšlių dėžės. Pasižvalgykite, kad darosi prie šiukšlių konteinerių – keli metrai aplinkui išbarstyta visa, kas buvo ketinama išmesti, mėtosi ne tik buityje naudoti daiktai, bet ir stambiagabaritinės atliekos, kurioms yra skirta speciali vieta.
Kaip vieną iš miesto darkymo atvejų galiu paminėti neseniai Vilniaus mieste, Lazdynuose įvykusį nemalonų faktą – didžiulį etnokultūrinį bei intelektualinį turtą Lietuvai palikusios Eugenijos Šimkūnaitės skveras buvo suniokotas ir sudarkytas: grubiai išlaužytos čia pasodintos vyšnelės, sugadintas informacinis stendas.
Prieš porą metų Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas kartu su Lazdynų bendruomene skverą pavertė mėgstama lazdyniečių susitikimų, renginių, pasimatymų, pasivaikščiojimų vieta: pastatytas paminklinis akmuo garsios lazdynietės atminimui, pasodinta vyšnaičių. Lazdynai negali pasigirti gražiai sutvarkytų viešųjų erdvių gausa, tad šis skveras gyventojams buvo tai, ko jiems trūko. Buvo manyta, kad jau šį pavasarį žydėjusios vyšnios kitąmet sukvies norinčius tuo pasidžiaugti, pabendrauti tarpusavyje. Apmaudu ne tik dėl vietos sudarkymo, bet ir dėl to, kad negerbiamas žymios asmenybės, visada padėjusios kitiems, kai užklupdavo liga, atminimas. Miesto darkytojams turime duoti ryžtingą atkirtį.
Kviečiu visus vilniečius būti tikrais savo miesto šeimininkais, nebūti abejingais mūsų aplinkos niokotojams. Kiekvienas nulaužtas medelis, nuverstas suoliukas, ne vietoje išmestos šiukšlės tik paliudija kiekvieno mūsų abejingumą ir pakantumą tam, kas vyksta. Kiekvienas mūsų ištartas – ne – jau bus nepritarimas aplinkoje vykstančiam blogiui. Juk tam nereikia didelių investicijų ir pastangų: laiku sudrausti, nufotografuoti ir informuoti policijos pareigūnus.
Taip pat yra svarbios jūsų idėjos ir pasiūlymai, kaip geriau tvarkytis mieste, kaip plėsti žaliąsias zonas, kaip sudrausminti miesto teršėjus. Gal būtų veiksminga, jei miesto bendruomenės, seniūnijos turėtų, tarkim, gėdos lentas su užfiksuotų pažeidimų nuotraukomis. Tokius atvejus reikėtų viešinti ir interneto svetainėse, socialiniuose tinklapiuose. Manau, kad būtų tikslinga aktyvinti saugios kaimynystės grupes, gausinti jų kiekį. Policijos pareigūnai taip pat neturėtų nusišalinti nuo šios veiklos. Galbūt visa tai atgrasytų nuo piktavališkumo apraiškų.
Aš sakau ne betvarkei. Kviečiu bendruomenes ir jus kiekvieną prisiimti atsakomybę už miesto puoselėjimą, už tvarką jame. Būkime pilietiški ir bendruomeniški.
Kontaktinis asmuo:
Algis Strelčiūnas
Mob. 8 612 01 148