Prieš daugiau nei mėnesį buvo oficialiai pradėtos Vilniaus atliekų deginimo jėgainės statybos. Šalia Lazdynų, Jočionių g., vos 3 km atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų, jau būriuojasi darbuotojai, statybinė technika ir dygsta pirmieji kranai. Šios jėgainės statyboms gyventojai priešinasi jau daugiau nei 10 metų, tačiau leidimas statybai išduotas, o Seime šis klausimas ir toliau atidedamas neapibrėžtam laikotarpiui.
Nelygi kova ginant privatų ir viešą interesą
Tiek buvusi, tiek ši Vyriausybė daro viską, kad atliekų deginimo jėgainių statyboms būtų uždegta žalia šviesa. Nors tam besipriešinančių gyventojų vien Vilniuje yra bent 12 000, iš kurių didžioji dalis Lazdynų gyventojai, patvirtinę savo apsisprendimą parašais, valstybė ir toliau „gimdo“ atliekų gigantą. Lietuvos energija už 500 mln. eurų stato atliekų deginimo gamyklas Vilniuje ir Kaune. Europos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, kasmet į Lietuvos sąvartynus atvežama vis mažiau atliekų, tačiau sparčiai kyla sudeginamų atliekų skaičius. Tikėtina, kad sudeginamų atliekų skaičius Lietuvoje dar labiau išaugs pastačius dvi jėgaines, kurios bus pritaikytos deginti atliekas. Išplėtojus atliekų surinkimą – intensyviai surenkant popieriaus ir kartono atliekas, maisto atliekas, kompostuojant žaliąsias atliekas nesunkiai buvo galima užtikrinti biologiškai skaidžių atliekų patekimo į sąvartynus mažinimo užduotis, net neturint dabar statomų atliekų deginimo jėgainių. Tačiau buvo pasirinktas kitas – paprastesnis, greitesnis ir tikėtina kažkam pelningesnis kelias, pamiršus įsipareigojimus Europos Komisijai užtikrinti žiedinės ekonomikos plėtojimą šalyje. Pagal šios ekonomikos principą turėtume užtikrinti, kad kuo mažesnė dalis atliekų būtų deginama. Visgi, viešas interesas pralaimi nelygioje kovoje, kur privatus interesas turi Valstybinį užnugarį. Ar tai reiškia, kad pastatytoms didelės galios gamyklos paprasčiausiai nebus ką deginti ir atliekas teks importuoti? Tačiau už tai turės susimokėti ne kas kitas, bet gyventojai.
Seime apie atliekų deginimo gamyklas kalbama tyliai
Dar 2016 m. rugsėjo mėnesį Seime kartu su Seimo narių grupe registravome Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-4758 projektą, kuriuo siekiame, kad atliekų deginimo įrenginiai būtų statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių. Tokiu būdu apsaugoti gyventojus nuo galimų pavojų jų sveikatai. Vis dėlto, įstatymo pataisa taip ir nugulė Vyriausybės stalčiuose. Ten ji pratūnojo beveik aštuonis mėnesius, kol 2018 m. pradžioje kreipiausi su raginimu pateikti savo išvadą jau artimiausiame posėdyje. Žinoma, šiam įstatymo projektui Vyriausybė nepritarė, argumentuodama ir remdamasi kitų Europos šalių praktika, kur atliekų deginimo jėgainės pastatytos ir veikia dar arčiau gyvenamųjų vietovių.
Paskutinis šansas priimti teisingą sprendimą
Nors Vyriausybė nepritarė įstatymo projektui, įtvirtinančiam reikalavimą atliekų deginimo įrenginius statyti ne arčiau kaip 20 km nuo gyvenamųjų vietovių šis klausimas buvo svarstomas Seime, Aplinkos apsaugos komitete, kuriame buvo nuspręsta grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
Kovo mėnesį kartu su Seimo narių grupe pateikėme Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII – 787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-4758 projekto patikslinimus, atsižvelgdami į teisininkų pastabas ir gyventojų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atliekų deginimo gamyklos yra valstybinės reikšmės objektai, siūloma Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau pradėtų tokių objektų tolesnio vystymo. Taigi, sulaukus šių pakeitimų patvirtinimo komitete, bus sudarytos visos teisinės prielaidos ryžtingam politiniam sprendimui, kuriam reikalinga Seimo dauguma. Viliuosi, kad Seimas priims ryžtingą sprendimą, prisimindamas kad pirmiausia – gyventojų interesai.
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/algis-strelciunas-politiniu-interesu-pazaboti-nesugeba-net-12-000-gyventoju-parasu-56-948410