Priimtas svarbus Atliekų deginimo įstatymo pakeitimas 2014-01-23

Pradinis puslapis  »  Naujienos  »  Darbas Apygardoje  »  Priimtas svarbus Atliekų deginimo įstatymo pakeitimas
2014/01/23

IMG_9576 RYŽTINGAS SEIMO ŽINGSNIS ŠALIES ATLIEKŲ DEGINIMO STRATEGIJOJE

            Šiandien Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, tai  ryžtingas žingsnis šalies atliekų deginimo strategijoje. Priimtame įstatyme numatyta visus atliekų deginimo įrenginius, kuriuose energijai gauti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, pripažinti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais.

Plečiantis atliekų 558630990881437deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių. Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia bet kuriai bendrovei statyti objektus, kuriuose kaip kuras būtų naudojamos komunalinės atliekos.

Vien tik šiuo metu veikiančiai Klaipėdos atliekų deginimo gamyklai Klaipėdos regione susikaupiančių šiukšlių yra per mažai. O Vilniuje, netoliese stambių oro taršos objektų – dviejų termofikacinių elektrinių, jau planuojama statyti dar du panašaus profilio objektus – Vilniaus kogeneracinę jėgainę ir komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Jų planuojamai galiai užtikrinti reikės apie 410 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus, tai dvigubai daugiau komunalinių atliekų nei jų susidaro Vilniaus apskrityje. Iš kur bus vežamos komunalinės atliekos? Kiek padidės miesto tarša? Į šiuos klausimus nėra atsakymų.

Gyventojų bendruomenės turi rimtą pagrindą manyti, kad planuojamose statyti įmonėse komunalinių atliekų rūšiavimas bus tik imituojamas, tačiau iš tiesų visos atliekos pateks tiesiogiai į deginimo krosnis, o teršalų filtrai veiks be būtinų, itin brangių sorbentų. Šiandien Lietuvoje aplinkos teršėjų veiklos nedrausmina galiojantys teisės aktai. Ryškus pavyzdys – Medicininių atliekų deginimo bendrovė „Senovė“. Šioje įmonėje medicininės ir pavojingosios atliekos buvo deginamos be reikiamų filtrų, sumažinta degimo temperatūra, o kontroliniai kompiuteriai buvo sugadinti taip, kad visuomet fiksuotų, jog taršos nėra. Šiuos faktus nustatė ir paskelbė šią įmonė įrengę užsienio specialistai. Nepaisant to, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas net tris metus deramai nereagavo į gyventojų bendruomenių protestus. Akivaizdu, kad verslininkams nerūpi taršos poveikis miesto aplinkai. Netolimoje ateityje panašaus likimo gali sulaukti visi didesni Lietuvos miestai.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto skaičiavimu, 2 arba 3 atliekų deginimo gamyklos gali pilnai aptarnauti Lietuvą, todėl reikalinga užtikrinti minėtų ar panašių objektų, kuriuose energijai gauti kaip kuras bus naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, tinkamą integraciją į energetinius tinklus ir aprūpinimą komunalinėmis atliekomis.

Seimo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas užtikrins komunalines atliekas deginančių įrenginių kontrolę, sureguliuos minėtos rūšies įrenginių skaičių ir deginimo pajėgumus visoje šalyje.

Lietuvos Respublikos Seimo narys

Algis Strelčiūnas