SAVIVALDYBIŲ TARYBOS GALĖS NUSPRĘSTI DĖL TIESIOGINIŲ SENIŪNŲ RINKIMŲ

Siekiant padidinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, užtikrinti kokybišką viešųjų paslaugų teikimą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą savivaldybių taryboms siūloma pačioms nuspręsti kaip į darbą bus priimami seniūnai – tiesioginių rinkimų ar konkurso būdu. Tokį įstatymo projektą Seime įregistravo Seimo narys Algis Strelčiūnas (TS–LKD).

Dar visai neseniai vykę tiesioginiai merų rinkimai sukėlė nemažai svarstymų ir diskusijų analogišku keliu rinkti ir seniūnus. Tiesa, tuometinės kadencijos Seimas palaikė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas išvadas nepritarti Konstitucijos pataisoms, kurios įteisintų tiesioginius seniūnų rinkimus ir savarankiškus seniūnijų biudžetus. Vieni tokį sprendimą įvardijo kaip baimę atiduoti daugiau valdžios į žmonių rankas, kiti pabrėžė, jog ir dabar seniūnai turi pakankamai galių spręsti realias žmonių problemas. Juolab tokios iniciatyvos nepalaikė ir pati seniūnų asociacija.

Vis dėlto, gyventojų nuomonė šiuo klausimu kardinaliai skiriasi. Tyrimai rodo, kad tiesioginiams seniūnų rinkimams pritartų apie 80% visų šalies gyventojų. Todėl – Seimo narys A. Strelčiūnas šių metų rugpjūčio 30 d. įregistravo vietos savivaldos įstatymo projektą, kuriuo siūlo savivaldybių taryboms pačioms nuspręsti kaip į darbą priimami seniūnai – tiesioginių rinkimų ar konkurso būdu.

Įstatymo projekte pabrėžiama, jog tiesiogiai seniūnai gali būti renkami tik tose seniūnijose, kurios yra biudžetinės įstaigos ir visoms seniūnijoms galiotų vienoda tvarka. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybė steigia  seniūnijas,  biudžetines įstaigas, jose visose seniūnai į pareigas priimami vienodu būdu. Nuo šių metų seniūnijos gali būti ne tik savivaldybių administracijos padaliniai, bet  ir biudžetinės įstaigos savarankiškai valdančios savo biudžetą.

Šiuo pakeitimu siekiama įteisinti galimybę savivaldybių taryboms pačioms nuspręsti kaip į darbą bus priimami seniūnai. O tai reiškia, kad ir patys gyventojai išreiškę norą seniūnus rinkti tiesiogiai tokią galimybę turėtų, nes savivaldybių tarybos galutinį sprendimą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų priims atsižvelgusios į gyventojų nuomonę. Svarbu paminėti ir tai, jog tiesiogiai išrinktų seniūnų atskaitomybė gyventojams gerokai padidėtų. Įstatyme numatyta, kad tiesioginiu būdu išrinktas seniūnas taps atskaitingas ne tik savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir tos seniūnijos gyventojams” – sako įstatymo pataisų iniciatorius ir rengėjas Algis Strelčiūnas.

Priėmus šį įstatymą, savivaldybių tarybos, kurios nutars seniūnus rinkti tiesiogiai, turės numatyti papildomas lėšas iš tos savivaldybės biudžeto, reikalingas rinkimų organizavimui. Tiksli reikalinga suma priklausys nuo savivaldybės tarybos patvirtintos rinkimų organizavimo tvarkos.

A. Strelčiūnas pabrėžia – “Pagal šiuo metu galiojančią tvarką seniūnus konkurso tvarka paskiria savivaldybės administracijos direktorius. Dažnai nutinka ir taip, jog paskirti seniūnai būna lojalūs vienai partijai, mažai susipažinę su seniūnijos specifika, žmonių problemomis, nepažįsta ir pačių gyventojų, tad realūs ir reikalingi darbai būna atidėliojami arba išvis neįgyvendinti. Ką jau kalbėti apie puikias sąlygas formuotis tokioms savivaldybėms, kuriose realų valdžios monopolį turi tik viena partija. Tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų puiki proga išvengti tokių situacijų, nes pačių gyventojų išrinktas seniūnas nebūtų šališkas, gerai išmanytų vietos bendruomenės specifiką bei poreikius. Toks žmogus būtų labiau suinteresuotas įgyvendinti suplanuotus darbus, stengtis dėl bendruomenės, kurią puikiai pažįsta”.

Seimo narys A. Strelčiūnas jau ne pirmą kartą teikia siūlymus įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.    Deja įstatymo projektai taip ir lieka užstrigę Seime, nepaisant to, jog pritarimą tam išreiškė ir šalies Prezidentė 2013 metų metiniame pranešime pabrėždama, jog apsisprendimui trūksta tik politinės valios. Taigi, šiuo įstatymo projektu A. Strelčiūnas siekia seniūno priėmimo į darbą būdą paversti gerokai demokratiškesniu suteikiant galimybę seniūnus rinkti patiems gyventojams.

Seimo narys įsitikinęs, jog per seniūnijas yra žymiai operatyviau teikiamos viešosios paslaugos, gerokai sumažėja neteisėtas naudojimasis socialinėmis išmokomis, išsiaiškinamos žmonių problemos ir galimi jų sprendimo būdai, todėl būtina stiprinti bendruomenes, suteikti joms daugiau funkcijų, daugiau galimybių priimti sprendimus dėl savo gerovės.

Tiesioginiai seniūnų rinkimai – puiki galimybė stiprinti bendruomenes visoje Lietuvoje, o kai kur tai būtų net ir gera proga kovoti su vietinės valdžios neveiksnumu.