Šiandien Lietuvoje daug kalbama apie tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus. Tyrimai rodo, kad šiems rinkimams pritartų apie 80 procentų visų šalies gyventojų. Vietinius poreikius geriau išmano vietiniai gyventojai, dalyvaujantys renkant vietos savivaldos institucijas, nes jie tiesiogiai suinteresuoti, kad šios institucijos veiktų sėkmingai, patys galėtų nuspręsti koks vietos politikas geriausiai atstovautų jų interesus. Tiesiogiai išrinkti merai ir seniūnai geriau gintų gyventojų poreikius, padidėtų jų asmeninė atskaitomybė žmonėms.
Šių metų rugsėjo 25 dieną Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kartu su Seimo Lietuvos liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovais jau įregistravo Konstitucijos pataisas, kurios leistų įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, taip pat nustatytų seniūnijų teisę turėti savo biudžetą. Šios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą ir garantuotų realią savivaldą bei renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms.
Seimo nario Algio Strelčiūno teigimu: „Seniūnijos turi būti biudžetinės įstaigos, sudarytos, atsižvelgiant į teritorijos dydį ir gyventojų skaičių. Seniūnijų biudžetą galėtų sudaryti apie 5 proc. savivaldybės biudžeto. Tai suteiktų daugiau įgaliojimų seniūnams, bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis, seniūnaičiais, priimant ir įgyvendinant sprendimus, kurie reikalingi seniūnijos gyventojams“.
Penkiuose Lietuvos miestuose: Klaipėdos, Neringos, Visagino, Panevėžio ir Alytaus nėra seniūnijų. Ši situacija turi keistis, nes visi Lietuvos žmonės turi turėti vienodas galimybes bendrauti su arčiausiai gyventojų esančiomis valdžios institucijomis, kurios nėra uždaros ir nepasiekiamos kasdieniams žmonių poreikiams, problemoms. Atsižvelgiant į tai, 2013 metais Seimo nario Algio Strelčiūno iniciatyva buvo registruota įstatymo pataisa dėl seniūnijų steigimo. „Mano nuomone, labai svarbu, kad visoje Lietuvoje būtų steigiamos seniūnijos, nes šiuo metu šalyje yra ne vienoda situacija, ne visi gyventojai turi vienodas galimybes pasinaudoti viešosiomis paslaugomis“ – teigia Algis Strelčiūnas.
Reikia didinti įgaliojimus arčiausiai gyventojų esančiai institucijai. Šiuo metu seniūnas Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus, išduoda Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, organizuoja seniūnijos teritorijos aplinkos tvarkymą, viešuosius darbus, apklausas, rengia seniūnijos veiklos programas, teikia jas svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje, supažindina seniūnaičius su savivaldybės tarybos patvirtintomis programomis ir aptaria skirtų asignavimų naudojimą ir kt. Tai ypatingai aktualu, tiek kaimų seniūnijoms, kur rajono centras dažnai yra nutolęs nuo seniūnijos centro, o žmonės ne visada turi galimybes nuvykti į miesto savivaldybę, tiek ir miestų gyventojams.
Deja, šiuo metu seniūnijose dažniausiai dirba tik po du darbuotojus, kurie aptarnauja nuo 10 iki 60 tūkstančių gyventojų, todėl būtina skatinti bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius, stiprinti bendruomenių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą bei didinti bendruomenės narių atsakomybę už jų bendruomenės sprendžiamus klausimus.
Kai kurie valdžios atstovai stengiasi susiaurinti seniūnijų ir seniūnų funkcijas, neatsižvelgdami į gyventojų poreikius. Nors akivaizdu, kad per seniūnijas yra žymiai operatyviau teikiamos viešosios paslaugos, gerokai sumažėja neteisėtas naudojimasis socialinėmis išmokomis, išsiaiškinamos žmonių problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Jei valstybės valdymo ir vietos savivaldos sistema bus orientuota į visuomenės poreikių tenkinimą ir socialinį teisingumą, tai ji veiks efektyviai ir skaidriai, o visuomenė ja pasitikės.