Vilnius yra vienas iš sparčiausiai Lietuvoje augančių miestų. Gyventojų skaičius sostinėje nuolat didėja – per pastaruosius trejus metus jis išaugo net 2,7 proc., o vien pernai mieste apsilankė daugiau nei 1,07 mln. žmonių. Siekiant gerinti miesto patrauklumą ne tik turistams, bet ir gyventojams, svarstant 2019 m. Lietuvos biudžetą, siūlau skirti papildomą 1 mln. eurų Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimui, ypatingą dėmesį skiriant automobilių spūsčių mažinimui: skirtingų lygių sankryžų bei garsą izoliuojančių sienelių įrengimui ir kt. priemonėms.
Siekiant gerinti Vilniaus, kaip Lietuvos Respublikos sostinės ir gausiai turistų lankomo miesto patrauklumą bei patogumą gyventi, mažinti transporto spūstis mieste, tikslinga kiekvienais metais, Vilniaus miesto savivaldybei iš Susisiekimo ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, pagal programą „Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės užtikrinimas“ atskira eilute papildomai skirti 1 mln. eurų – Vilniaus miesto, kaip Lietuvos Respublikos sostinės infrastruktūrai gerinti. Šie asignavimai būtų nukreipiami naujoms Vilniaus miesto gatvėms tiesti, skirtingų lygių sankryžoms bei garsą izoliuojančioms sienelėms įrengti ir kt. veiksmams, užtikrinantiems patogią susisiekimo infrastruktūrą.
Automobilių spūstys dėl ribotų finansų
Priežasčių, kodėl gatvėse eismas sustoja ir vairuotojai tampa savo automobilių įkaitais – ne viena. Žinoma, vienas svarbiausių kliuvinių tam – riboti finansai. Be to, gatvių projektai dar turi būti suderinti su miesto erdvėmis, architektūra, pavyzdžiui, istoriniu paveldu bei ribotu plotu. Dažnai transporto spūstys susidaro ten, kur neproporcingai ir pakankamai greitai, per 5–10 metų, padidėja gyventojų, važinėjančių nuosavais automobiliais, skaičius. Akivaizdus to pavyzdys – Pilaitės mikrorajonas. Iš dalies atsakomybę turėtų prisiimti miesto planuotojai, architektai, numatydami miesto plėtros tendencijas, išduodami didelių gyvenamųjų zonų statybos leidimus. Palaipsninis ir harmoningas infrastruktūros vystymas, dažnu atveju dėl ribotų finansų, tampa sudėtingas, ir, konkrečiu atveju, pavėluotas. Dėl to vėliau kyla sunkiai suvaldomos ir išsprendžiamos transporto srautų problemos.
Infrastruktūra turėtų būti orientuota ne tik į centrinę miesto dalį
Tuo tarpu kai vykdoma apgyvendinimo tankinimo politika ir vis didesnė žmonių dalis kuriasi didmiesčių naujuose mikrorajonuose bei priemiesčiuose, kai kurių savivaldybių sprendimai kelia daug klausimų. Štai pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė kovoti su didėjančia automobilizacija ir daro viską, kad žmonės centrinėje miesto dalyje automobiliais naudotųsi kuo mažiau – tiesiami dviračių takai, plečiamos automobilių parkavimo zonos, kurios nuolat branginamos.
O aiškumo, kur surenkamos lėšos panaudojamos, trūksta. Svarbu paminėti ir tai, kad visai neseniai savivaldybė paskelbė, jog naujai statomiems daugiabučiams senamiestyje netaikys reikalavimo įrengti papildomų parkavimo vietų. Taigi, procentiniu atžvilgiu jų lieka dar mažiau. Visa infrastruktūra orientuota vien į centrinę miesto dalį, tačiau visiškai pamiršti tolimesni mikrorajonai ir priemiesčiai. Vilniaus mikrorajonuose: Lazdynuose, Karoliniškėse, Žirmūnuose jau daugybę metų gyventojams tenka taikytis su parkavimo šalia daugiabučių problema. O naujai statomus sostinės mikrorajonus, pavyzdžiui – Perkūnkiemis, Bajorai, Naujamiestis ši problema nepakankamai sprendžiama. Tokiuose mikrorajonuose galėtų būti numatytos ne tik daugiaaukštės parkavimo aikštelės, bet ir padidintas automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, kas padėtų spręsti šią opią problemą.
Optimizuota miestų plėtra
Ne paslaptis, kad centrinėse miesto dalyse būstai yra daug brangesni. Tad natūralu, jog gyventojai keliasi gyventi į tolimesnius mikrorajonus bei priemiesčius. O per paskutiniuosius kelerius metus galime matyti ypač aktyvų gyventojų judėjimą į priemiesčius. Iš čia gyventojai kasdien keliauja į savo darbovietes, kurių didžiausia koncentracija yra būtent centrinėje miesto dalyje. Taigi, įvažiavimai į miesto centrą nuolat kemšasi ir situacija ateityje bus tik dar blogesnė jeigu savivaldybės, planuodamos miestų plėtrą, skirs dėmesį tik vienai, nedidelei teritorijos daliai. Miesto plėtra turi būti optimizuojama, užtikrinama urbanistinė, inžinerinė infrastruktūra, bei tvari aplinka. Miesto infrastruktūros klausimas yra ganėtinai opus ir jį būna spręsti kompleksiškai. Tačiau akivaizdu, jog dėl nuolatinio didėjančio gyventojų, bei miesto svečių skaičiaus būtina imtis atitinkamų veiksmų, užtikrinančių patogią susisiekimo infrastruktūrą ne tik tautiečiams, bet ir turistams. Siekiant gerinti Vilniaus, kaip Lietuvos Respublikos sostinės ir gausiai turistų lankomo miesto patrauklumą bei patogumą gyventi, svarbu numatyti tikslines investicijas į nuolatinį miesto infrastruktūros gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant automobilių spūsčių mažinimui.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/algis-strelciunas-tiksliniai-asignavimai-spusciu-mazinimui-sostineje-18-1069540?fbclid=IwAR0kPZkw2faxsx-Qe4NLHMwKMNfWpWL18N3kSmViN6tb7JMBFSoBCf3dBDI#.XAaGUFfEut0.facebook&copied