Pandemija privertė stabtelėti ir iš naujo perskirstyti gyvenimo prioritetus. Vienas jų – sveikata, todėl dabar kaip niekad svarbu rūpintis imunitetu ir siekti gyventi kuo sveikiau. Ieškoti būdų, kaip susikurti gerovę galima ne kur nors kaime prie ežero, o net ir mieste tarp betono sienų. Viena tokių – daržas mieste. Neišnaudota galimybė stiprinti gyventojų bendruomenes ir netikėtas būdas skatinti gyventojų užimtumą kai vis daugiau laiko praleisime dirbdami iš namų.
Paplitusi praktika užsienyje
Jei Lietuvoje tai tik idėja, užsienio šalyse tai paplitusi praktika. Kodėl gi neužsiauginus daržovių savo daugiabučio kieme, arba dar geriau – ant namo stogo? Šiuolaikinis daržas mieste nebėra tik lysvė pomidorams ar agurkams augti, bet ir puiki erdvė naujiems susitikimams bei bendravimui. Tai galėtų smarkiai prisidėti skatinant bendruomeniškumą ir vykdyti edukacinę programą vaikams, supažindinti juos su daržovių auginimu. Ypatingai tai aktualu savo kaimų ar sodų neturintiems vaikams, su daržovėmis galintiems susipažinti tik prekybos centruose.
Štai, pavyzdžiui, Berlyno savivaldybė yra leidusi įrengti miesto daržus seno oro uosto teritorijoje ir ten vykdyti bendruomeninę veiklą. Tiesa, ten dėl saugumo sumetimų negalima kasti žemės, todėl daržas įrengtas konteineriuose, sukonstruotuose ant žemės.
Tuo tarpu Čikagoje savivaldybė kasmet nemokamai išdalina tūkstančius daržovių sėklų gyventojams, kad jie patys savarankiškai savo sklypeliuose augintų daržoves ir būtų mažiau priklausomi nuo masinės maisto gamybos bei prekybos centrų. Londone bendruomeninių daržų įrengta per 20 vietų, kurie visi skirtingi, bet suradę savo nišą ir atspindi konkrečios bendruomenės poreikius.
Lietuvoje – ne naujiena, tačiau trūksta iniciatyvos
Tokia praktika nėra visiška naujiena Lietuvoje. Vis dėlto, šiai dienai jai dar trūksta teisinės bazės ir savivaldybių iniciatyvos. Savivaldybė ne kartą nagrinėjo skundus dėl kaimynų tarpusavio nesutarimų dėl daržų prie daugiabučių.
Pavyzdžiui, pirmo aukšto gyventojai įsirengia daržus, o kitų aukštų – tam nepritaria. Viešosios tvarkos pareigūnai paprastai skiria baudą dėl viešosios tvarkos pažeidimų, pasodinus želdinius nesuderinus projekto. Taigi, bendruomenės turi nueiti „vargo kelius“, norėdamos turėti daržą šalia daugiabučių. Vis dėlto, savivaldybės turi visas galimybes tokios idėjos įgyvendinimui.
Kokias galimybes turi gyventojai?
Savivaldybės turi visas sąlygas daugiabučių gyventojams ar bendrijoms suteikti sąlygas kiemuose įrengti erdves daržams. Vis tik šiai dienai pačių savivaldybių iniciatyvos šiuo klausimu pasigendama. Tam, kad idėja būtų įgyvendinta gyventojų bendruomenės, daugiabučių bendrijos ar daugiabučių administracijos kaimynijos turi inicijuoti susirinkimą, kurio metu priimtų sprendimą tam skirti bendras erdves. Tuomet beliktų parengti schemą, kurioje būtų numatytos vietos įrenginiams – lysvėms, vandens šaltiniui, suoliukams, želdiniams bei augalams. Tokią schemą reiktų suderinti su miestų architektais.
Šiai dienai į kaimynijas apsijungę vilniečiai patys gali nuspręsti, kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti: į kiemo apsaugą (tvorą, vaizdo, kameras), į sporto ir pramogų įrenginius, ar atsinaujinti kiemo infrastruktūrą, apželdinimą. Jei įrengiamas parkas ar skveras – tuomet reikia statybos leidimo, išduodamo teisės aktų nustatyta tvarka. Jei tai tik medžių sodinimas valstybinėje arba savivaldybei priklausančioje žemėje – tuomet reikia Želdynų poskyrio sutikimo. Jei sodinami tik žoliniai augalai, namo gyventojai gali sodinti bendru sutarimu, t.y. be Želdynų poskyrio sutikimo. Jeigu norima įrengti gėlyną daugiabučio kieme, kai nėra namų bendrijos, kreiptis galima tiesiog pas kaimynus ir visiems kartu įrengti gėlyną.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija savo ruožtu galėtų skirti tikslines dotacijas bendruomenėms šios idėjos įgyvendinimui. Valgyti savo užaugintas daržoves yra nuostabus jausmas. Be galo smagu stebėti, kaip greitai viskas dygsta ir auga. Augalai veikia raminančiai, rūpinimasis jais gali būti tikra terapija, jaučiant stresą ar nerimą.
Ne paslaptis, kad sodininkystė ypač mėgstamas vyresnio amžiaus, didesnės rizikos žmonių užsiėmimas, kuris galėtų paskatinti juos maitintis sveikiau, o taip pat rečiau lankytis parduotuvėse, taip išsaugant jų sveikatą.
Daržai mieste – bendruomenių skatinimui ir edukacijai
Miestuose pačių gyventojų užaugintos daržovės ne tik džiugintų derliumi, tačiau atliktų ir daugiau teigiamų funkcijų. Skatintų gyventojų bendruomeniškumą – žmonės susivienytų bendram tikslui, dažniau susitiktų, bendrai rūpintųsi savo aplinka, galėtų organizuoti sodinimo ir/ar derliaus nuėmimo šventes.
Užaugintas daržoves būtų galima skirti sunkiau besiverčiantiems senyvo amžiaus kaimynams ar skiriamos labdaringoms organizacijoms. Taigi, nauda tokių daržų daugiau, nei akivaizdi. Tikiuosi savivaldybės atkreips dėmesį ir parodys daugiau iniciatyvos idėjos įgyvendinimui, ypatingai tokiu laikotarpiu, kai žmonės daugiau laiko praleidžia namuose ir šį laiką nori išnaudoti prasmingai.
Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1178468/algis-strelciunas-siuolaikinis-darzas-mieste-neisnaudota-galimybe-bendruomeniu-stiprinimui