Gruodžio 18 d. Seime buvo svarstomas Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma didinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių (toliau – Komisijos) skaičių ne mažiau kaip 7 etatais, kurių finansavimas numatomas ne iš biudžeto, o nustatant didesnius mokesčius daugumai vartotojų.
Teikiamu projektu siekiama įtvirtinti Komisijos finansavimo būdą iš ūkio subjektų įmokų, kas, anot rengėjų, tiksliau atspindėtų Komisijos vykdomų funkcijų ir jos veiklos finansavimo šaltinio sąsają – Komisijos išlaikymo našta tektų mokesčių mokėtojams, kurie naudojasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių teikiamomis paslaugomis.
Noras didinti Komisijos narių skaičių atsirado dėl 2014 m. birželio 12 d. priimto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo, pagal kurį Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai yra praplečiamos turimos ir priskiriamos naujos funkcijos: geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų išdavimas, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodikos nustatymas, kasmetinis vertinimas ir kt.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai.
Priėmus įstatymą, Komisijos funkcijos, susijusios su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriaus reguliavimu, būtų finansuojamos atskaitant 0,3 proc. praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklų pajamų, kas sudarytų apie 1,2 mln. Lt per metus. Šie atskaitymai būtų įskaičiuoti į paslaugų kainą ir tai faktiškai pajustų visi fiziniai bei juridiniai asmenys.
Įstatyme siūlomas taikyti viešojo administravimo subjekto finansavimo būdas kelia abejonių, ar nebus pažeistas Viešojo administravimo įstatymo nustatytas objektyvumo principas, kai Komisija dalinai bus finansuojama iš savo kontroliuojamų įmonių. Toks viešojo administravimo subjekto finansavimo būdas keltų daug klausimų ir dėl Komisijos priimamų sprendimų objektyvumo. Juk akivaizdu, kad tai galiausiai atsispindėtų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoje. Taigi, didžiajai daugumai Lietuvos gyventojų vėl teks tuštinti savo pinigines.