Visada labai džiaugiuosi galėdamas sugrįžti į mokyklą, kurioje pats mokiausi. Atrodo taip neseniai pats vaikščiojau tais koridoriais, per ilgąją pertrauką ėjau pirkti bandelių į valgyklą ir stebėjau koncertus bei pasirodymus aktų salėje. Sunku patikėti, kad praėjo daugiau nei 40 metų, aš vėl čia, priešais jaunąją kartą, užaugusią nepriklausomoje ir laisvoje Lietuvoje!
Šiandien kartu su visomis Lietuvos mokyklomis, valstybinėmis organizacijomis ir geros valios žmonėmis uždegėme žvakutes ne veltui. Šiandien minime sausio 13-ąją dieną, kuri prieš 26 metus nulėmė Lietuvos likimą būti laisva ir nepriklausoma valstybe.
Laisvė Lietuvai kainavo tikrai daug. Ją iškovojo mūsų visų giminaičiai, draugai, artimieji, pažįstami sugebėję pasipriešinti sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresijai ir bandymui karine jėga įvykdyti perversmą. Tuomet pasipriešinti Rusijos karinei agresijai buvo ypač sunku, Lietuva nepriklausė nei NATO nei ES, o šalies viduje šeimininkavo okupacinė kariuomenė. Tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę.
Pasauliui mes parodėme, jog taikiai, be ginklo rankoje, galima apginti savo garbę, orumą, turtą, šeimą, valstybę ir laisvę. Įsivaizduokime, kaip atrodytų ši diena jeigu įvykiai būtų pasisukę visai kita linkme! Vargu ar galėtume laisvai ir nevaržomai keliauti, mokytis geriausiuose Europos ir Pasaulio universitetuose, neturėtume galimybių kurti inovacijų ar ptiraukti užsienio investuotojų. Ką jau kalbėti apie greičiausią internetą bei žodžio laisvę.
Šiandien kaip ir prieš 26 metus Lietuvos žmonės vienijasi ir prie širdies sega „Neužmirštuoles“ – atminties ir pagarbos ženklą už sausio 13-osios didvyrius padovanojusius mums visiems laisvę, kuri jiems buvo svarbesnė net už savo pačių gyvybę. Šiandien labai daug Lietuvos žmonių jas segės taip parodydami, jog prisimena mūsų tautos didvyrius, kritusius kovoje už laisvę ir tokiu būdu atiduodami jiems pagarbą.
