Lazdynai Lazdynu mikrorajono istorija

Pradinis puslapis  »  Slider  »  Lazdynai
2010/11/14

Lazdynų gyvenamojo rajono statyba pradėjo naują sostinės plano raidos etapą, galima net sakyti, jos lūžį. Miestas, ligi šiol augęs daugiausia upės slėnyje, persikėlė į viršutinę Neries terasą, į erdvų plynlaukį, maždaug pusšimčiu metrų iškilusį virš upės slėnio.

Lazdynai – vienas pirmųjų blokinių namų rajonų. 1963 metais architektai V.Čekanauskas ir V.Brėdikis parengė galutinį rajono projektą. Jis pradėtas įgyvendinti tik praėjus trejiems metams, tuoj po Žirmūnų statybos. 1969 metų pavasarį čia jau atsikėlė pirmieji gyventojai.

Naujasis rajonas, tuometinės valdžios sumanytas kaip šiaurės vakarų gyvenamasis masyvas, turėjo būti didžiulė teritorija, kurioje dabar yra Lazdynai, Viršuliškės ir Karoliniškės. Būtų reikėję išnaikinti daug miško, todėl architektas V.Čekanauskas, nusižiūrėjęs į Helsinkio miesto planavimą, pasiūlė palikti žaliuosius plotus ir taip ,,suskaldyti” šią teritoriją.

Ne viskas buvo įgyvendinta, kaip norėjo architektai, – trūko lėšų, buvo nemažai statybų broko, tačiau Lazdynų kūrėjai 1974 metais gavo Lenino premiją.

Architektas V.Čekanauskas Lazdynus laiko savo kūdikiu ir iki šiol čia turi darbo. Dar sovietmečiu architektas juokaudavo, jog mikrorajonas, kuris turi viską, išskyrus bažnyčią. Ši skola buvo grąžinta prasidėjus atgimimui.

Šiandien lazdyniečiai džiaugiasi savo bažnyčia, kurios varpas kviečia tikinčiuosius į maldos namus. Nors šv. Jono Bosko bažnyčios statybos darbai dar toli gražu nebaigti, bet prisiminus tuos laikus, kai 1993 metų balandžio 18 dieną Lazdynuose buvo pašventintas kryžius ir palaiminta statybų pradžia, tai nepaprastai didelis žingsnis į priekį.

Visai netoli bažnyčios, kitoje gatvės pusėje, Erfurto g. 4 gyvenamajame name įsikūręs ,,vyriausiosios Lietuvos žiniuonės” habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės memorialinis butas. Prieš keletą metų anapilin išėjusi žymi farmacininkė, ne tik žinoma lazdyniečiams, bet ir kiekvienam Lietuvos žmogui.

Taip pat Erfurto gatvėje Nr. 13 yra didelis pastatas, gerai žinomas tiek suaugusiam, tiek vaikui, – tai Lazdynų laisvalaikio centras (vandens sporto rūmai). Šiame centre treniruojasi plaukikai, turiningai laisvalaikį leidžia Lazdynų ir kitų mikrorajonų gyventojai, veikia įvairios sveikatingumo grupės, moterų klubas, kavinės.

Gražiausioje vietoje – Lazdynų papėdėje įsikūręs ,,Litexpo” parodų centras (Laisvės pr. 5). Šiame centre nuolat vyksta parodos, kuriose dalyvauja mūsų tautiečiai bei svečiai iš užsienio. Nemažai parodų, tokių kaip ,,Agrobalt”, ,,Statyba”, ,,Infobalt”, ,,Pelenė”, ,,Baltmedic” ir kt. jau tapusios tradicinėmis, į jas atvyksta ypatingai daug lankytojų.

Lazdynų pakraštyje iškilusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė (Šiltnamių g. 29), kuri veikia nuo 1991 metų. Šiuo metu dar nebaigtas statyti antrasis ligoninės korpusas. Baigus jį, ligoninė visiškai atitiks savo paskirtį – galės priimti visus miesto ir apylinkių ligonius su bet kokiomis traumomis.

Tarp Lazdynų ir Karoliniškių mikrorajonų įsikūręs paslaptingas ,,Pasakų parkas”. Jis buvo įkurtas 1986 metais, o atidarytas 1987 metų gegužės mėnesį. Šio parko projekto autorius architektas R.Jurgilis.

Kas gi traukia šiandien lankytojus į ,,Pasakų parką”? Tai skulptūros, kurios simbolizuoja įvairius pasakų bei mitologinius personažus. Nors šiandien ,,Pasakų parkas” jau ne toks gražus ir naujas, bet pasakų pasaulis – vaikams visada buvo ir bus artimiausia ir geriausiai suvokiama tema. Tikimės, kad šis parkas sulauks geranoriškų rėmėjų pagalbos ir mažieji lazdyniečiai vėl galės džiaugtis atnaujintomis skulptūromis.