Lietuvos bendruomenėse – vėl sujudimas, karšti komentarai, viltys ir nusivylimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė ilgai lauktus 2016 metų bendruomenių veiklos stiprinimo projektų finansavimo konkurso rezultatus, apie kuriuos diskutuoja ne tik šio konkurso dalyviai. Kaip jau buvo skelbta, bendruomenių veiklos stiprinimui ir projektų finansavimui buvo skirta 2,6 mln. EUR. Kaip galima spręsti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkurso skelbiamų konkurso rezultatų, iš viso buvo pateikta daugiau kaip 800 projektų, o nuspręsta finansuoti tik 362 projektus. Sveikindamas konkurso nugalėtojus, kartu manau, kad jų galėjo būti daugiau, jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija būtų kokybiškiau atlikusi savo darbą. Iš Lietuvoje dabar esančių 1800 bendruomenių maždaug tik pusė teikė projektus. Kodėl tik tiek? Manau, dėl netinkamai parengtų konkurso sąlygų ir nepagrįstų apribojimų. Nepatenkintų nauja finansavimo tvarka ir šio konkurso rezultatais yra daug.
Bendruomenių dalyvavimą konkurse ribojo trumpas paraiškų teikimo terminas – nepilnas mėnuo, kai tuo tarpu jų vertinimą ministerija vykdė net 3 mėnesius, tuo sutrumpindama projektų vykdymo laiką.
Taip pat bendruomenėms trukdė nelogiškas ir nesuprantamas reikalavimas, kad paraiškos teikimo dieną jos būtų vykdžiusios veiklą ne trumpiau kaip vienerius metus. Kyla klausimas, ar Ministrė, pasirašydama tokius reikalavimus nesužlugdė jaunų, veiklai nusiteikusių bendruomenių iniciatyvos?
Laimėjusių finansavimą projektų tarpe dominuoja kaimo bendruomenės, miesto bendruomenės liko nuskriaustos – jų tik kelios dešimtys. Kodėl projektų vertintojai nekreipė dėmesio į tai, kad mieste dabar gyvena net du trečdaliai šalies gyventojų, o kaime – tik vienas trečdalis? Be to, kaimo be
ndruomenių verslumui skatinti skiriama lėšų ir iš kitų šaltinių. Anksčiau lėšos bendruomenių veiklai buvo skirstomos kiekvienai savivaldybei pagal gyventojų skaičių – buvo užtikrintas tolygumas visoje šalyje.
Šįkart projektus vertino komisija, sudaryta tik iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 5 darbuotojų, visuomenės atstovų nebuvo įtraukta. Pagal anksčiau galiojusią tvarką pasiūlytą projektą vertindavo vietos bendruomenių tarybos, jų sudėtyje esantys seniūnaičiai, geriausiai žinantys konkrečios vietovės bendruomenių poreikius, jų aplinką. Neaišku, ar minimos ministerijos vertintojams buvo svarbu bendruomenių narių skaičius, savanorių įtraukimo galimybės, projekto atsiperkamumo, išliekamosios vertės kriterijai.
Ar galėjo būti konkurso rezultatai kitokie? Taip, galėjo, jei Socialinės apsaugos ir darbo ministrė būtų įsiklausiusi į bendruomenių atstovų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių pastabas ir pasiūlymus. Gaila, tai buvo ignoruota ir su kita nuomone nesiskaityta.
Skubotai parengto ir nekvalifikuotai vykdyto bendruomenių finansavimo konkurso išdavos jau šiandien neramina bendruomenes. Pagal naująją tvarką jos pačios privalės vykdyti viešuosius pirkimus, ko anksčiau pačios nedarė, nes tai buvo savivaldybių uždavinys. Žinoma, klausimas, ar visoms pavyks susidoroti su šia užduotimi, ar nebus tai kliūtis sėkmingam projekto įgyvendinimui. Apie tai irgi nebuvo iš anksto pagalvota rengiant konkurso nuostatus.
Laikas parodys, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministrė susidoros su jai keliamais reikalavimais, išsakoma kritika, ar mokysis iš klaidų. O šiandien galima daryti išvadą, kad Ministrė parodė nekompetenciją sprendžiant bendruomenių finansavimo klausimus, o gal neatsilaikė ją delegavusios partijos spaudimui.