Jau geras pusmetis, kai aktyviai buvo svarstoma ir diskutuojama dėl Vilniaus miesto nuotekų apdorojimo metu susidarančio dumblo šalinimo galimybių.
Šių metų vasario pradžioje svarstymai baigėsi – Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą leisti dumblo galutinio utilizavimo įrenginių statybą ir eksploataciją pagal parengtą Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Paprastai tariant, leidimas duotas deginti Vilniaus miesto nuotekų dumblą ir ši veikla bus vykdoma.
Tuo visai neapsidžiaugė Lazdynų, Vilkpėdės, Trakų Vokės gyventojai, mat, planuojamos ūkinės veiklos vieta yra netoli jų gyvenamosios vietos. Artimiausias gyvenamasis namas nuo planuojamos vietos yra nutolęs apie 0,23 km atstumu, kiti gyvenamieji namai – 0,3 – 0,9 km atstumu, Gariūnų turgavietė – 1,50 km, Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajonas – 2,3 km.
Minėta ūkinė veikla (dumblo deginimas ) bus vykdoma Vilniuje, Titnago g.74. Tai teritorija, kur jau dabar veikia UAB „Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė, tuojau pradės veikti kiti objektai, turintys neigiamos įtakos oro taršai: kogeneracinė jėgainė, kuri kaip kurą naudos biokurą ir rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas bei komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai. Vienoje vietoje ūkinę veiklą vykdysiantys objektai be abejo, oro taršą tik didins. Kokia ji bus, tiksliai nieks dabar negali numatyti. Jei tikėtume Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos duomenimis, galėtume būti ramūs, nes niekur nieko blogo nenutiks: dumblas sudegs, komunalinės atliekos taip pat, žmonės liks sveiki. Na, gal ir bus taršos, bet juk viskas leistinose ribose, taip, kaip numatyta ir planuota.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Apie tai kaip tik ir norėčiau pakalbėti plačiau. Man atrodo, kad pats Poveikio aplinkai vertinimo principas yra ydingas.
Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimą užsako ir savo lėšomis atlieka planuojamos ūkinės veiklos organizatorius. Ar tokiu atveju tikrai eliminuojamas suinteresuotumo faktorius, kai vertinimo ataskaitos rengėjams už atliktą darbą apmoka užsakovas? Jei pajėgtume atsisakyti tokios praktikos, tikėtina, kad dabar viena nuo kitos išvadomis nesiskiriančios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos būtų labiau orientuotos į visuomenės interesą. PAV aptarimų metu visuomenės atstovai ne kartą tai konstatavo, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra įteisinta PAV rengėjų atsakomybė. Susiklosčius tokiai situacijai, tikėtis, kad užsakovas gaus objektyvius duomenis, mažai tikėtina. Todėl būtina kuo skubiau tobulinti atitinkamus teisės aktus. Man atrodo, tai nebūtų sudėtinga, reikia tik geros valios ir noro. Pirmiausiai šios iniciatyvos turėtų imtis už tvarią aplinką atsakinga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos.
Vilniaus nuotekų valykloje kasmet planuojama sudeginti apie 13 tūkst. tonų dumblo per metus. Dar tiek pat (10 – 15 tūkst. tonų) dumblo planuota sudeginti Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Kodėl dumblą reikia deginti dviejose vietose? Ar nebūtų ekonomiškiau turėti vieną gerai įrengtą ir tinkamai prižiūrimą įrenginį? Pasvarstymų ir pamąstymų tuo klausimu būta. Dar 2008 m. buvo manyta, kad nuotekų dumblą vertėtų perduoti deginti Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Atsakymą į tai pateikia dumblo deginimo PAV. Joje teigiama, kad šiuo metu nuotekų dumblas dėl finansinių sumetimų nėra džiovinamas, o tik nusausinamas ir perduodamas išoriniam atliekų tvarkytojui, t. y. esami dumblo apdorojimo įrenginiai nėra visiškai išnaudojami. Kadangi esamų dumblo apdorojimo įrenginių statybai buvo naudojamos Sanglaudos fondo lėšos, tai jų pilnai nepanaudojant investicijos įrenginių statybai gali būti priskirtos netinkamomis ir privalėtų būti grąžintos. Tam, kad grąžinti nereikėtų – siūloma vykdyti planuojamą veiklą. Taigi, laiku teisingai nenusprendus, dabar reikia sutikti su išdavomis – pasakius A jau reikia sakyti ir B. Jei jau taip atsitiko, tai dar ne vėlu atsisakyti dumblo deginimo Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ir sumažinti jos pajėgumus.
Neaišku, kodėl šios logiškos minties atsisakoma, kam tai naudinga?
Sprendžiant tokius svarbius vilniečiams klausimus pasigendu Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas, PAV ataskaitą suderino ir neprieštaravo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Sunku patikėti, kad miesto savivaldybė nežino gyventojų nuomonės tuo klausimu. Bendruomenės, susirūpinusios dėl galimo poveikio jų sveikatai, savo nepritarimą taršą didinančių objektų statybai pateikė raštu kartu su 1000 asmenų parašų. Kodėl savivaldybė į tai nereaguoja? Kodėl tai nerūpi Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ?
Kodėl nesinaudojama Vietos savivaldos įstatymo 36 – 38 str. numatytomis galimybėmis dėl vietos gyventojų apklausos? Minėtas įstatymas nurodo, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai.
Pastaruosius kelis metus Lazdynų, Vilkpėdės, Trakų Vokės gyventojams pats aktualiausias klausimas buvo šalių jų gyvenamosios vietovės planuojami statyti orą teršiantys objektai. Tenka dėl tokio Vilniaus miesto savivaldybės abejingumo tik apgailestauti. Vilniaus miesto taryba tokiais svarbiais vilniečiams klausimais dabar vengia prisiimti atsakomybę, ją deleguodama savivaldybės administracijai.
Šiais opiais klausimais visuomenės interesą galėtų atstovauti visuomeninės konsultacinės tarybos, tokių pavyzdžių Lietuvoje jau yra. Galbūt, jei Vilniuje, kaip numatyta, veiktų miesto visuomeninė konsultacinė taryba, jungianti aktyviausius miesto piliečius, jų raginimai miesto valdžiai būtų greičiau išgirsti. Ji turėtų patarti merui miesto tvarkymo klausimais, teikti siūlymus miesto valdymo gerinimo, visuomenės ir savivaldos tarpusavio supratimo bei pasitikėjimo stiprinimo, bendruomenės įtraukimo į miesto gyvenimą ir tvarkymą .
Negaliu neatkreipti dėmesio ir į tai, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nenagrinėjamas kelių minėtų planuojamų statyti objektų, turinčių neigiamos reikšmės žmonių sveikatai, veiklos poveikis konkrečios vietovės, pvz. Lazdynų, Vilkpėdės, Karoliniškių, Pilaitės gyventojams. Įvairūs rodikliai ir paskaičiavimai pateikti bendrai Vilniaus miesto savivaldybei. Čia vėlgi kyla pagrįstas klausimas, kas atsako už PAV ataskaitos kokybę ? Ar gali PAV ataskaitos rengėjai nagrinėti klausimus ir pateikti atsakymus taip, kad jie būtų parankūs ataskaitos užsakovams, o galimas grėsmes žmonių sveikatai aptakiai apeiti?
Juk būtent minėtų mikrorajonų gyventojai jaučia ir jaus didžiausią įtaką sveikatai, nes yra nuolatiniai šios vietovės gyventojai. Gyventojų sveikatos rodiklius pirmiausiai reikėtų vertinti kaip tik šiuose, arčiausiai taršos šaltinio esančiuose mikrorajonuose. Gyventojų sveikatos stebėsena (monitoringas) smulkesniame teritoriniame vienete, nei savivaldybė yra būtinas. Be to nebus įmanoma vertinti gyventojų sveikatos pokyčius jau veikiant minėtoms įmonėms. Tai turėtų būti esminis kiekvieno galimo taršos objekto vertinimo kriterijus, antraip apie intervencines programas negali būti nė kalbos. Jau dabar reikėtų kaupti ir analizuoti atskirų poliklinikų duomenis arba numatyti tai įgyvendinant e-sveikatos projektą. Bendro pobūdžio skaičiavimai, neįvertinus konkrečios gyventojų grupės sveikatos būklės stebėsenos, neduoda naudos ir nepateikia realaus vaizdo.
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386 konstatuoja, kad Europos Sąjunga susitarė užtikrinti tokią oro kokybę, kad žmonių sveikatai ir aplinkai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir keliamas pavojus. Kaip bus tai įgyvendinama? Tiek deginant dumblą, tiek komunalines atliekas į orą bus išmetama daug sveikatai pavojingų medžiagų. Dėl to abejojančių nėra. Ir visai neguodžia žinojimas, kad kancerogeninių medžiagų išmetimai neviršys leistinų normų. Kaip teigia mokslininkai, kasdien besikaupdamos organizme kenksmingos medžiagos sukelia autoimunines ligas, kuriomis sergama vis dažniau.
Susirūpinimą kelia ir nuotekų dumble esantys sunkieji metalai, kurie dumblą sudeginus niekur nedingsta, o lieka pelenuose. Kur tokie pelenai bus dedami, kaip saugomi? Sunkieji metalai (švinas, gyvsidabris, arsenas, kadmis irk t.) yra pavojingas organizmo nuodas: sutrikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą, kaupiasi kauluose ir veikia toksiškai, sukeldami onkologinius susirgimus.
Tikrai reikalinga, kad teritorijoje, kur veiks daug taršos objektų, būtų sumontuota oro kokybės tyrimo stotis su gyventojams viešai skelbiama informacija apie šios teritorijos teršalų rodiklius ir galimybe įsitikinti ar jie neviršija leidžiamų normų. Tik viešumas ir pasitikėjimas sustiprins visuomenės ir verslo dialogą.
Jau geras pusmetis, kai aktyviai buvo svarstoma ir diskutuojama dėl Vilniaus miesto nuotekų apdorojimo metu susidarančio dumblo šalinimo galimybių.
Šių metų vasario pradžioje svarstymai baigėsi – Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą leisti dumblo galutinio utilizavimo įrenginių statybą ir eksploataciją pagal parengtą Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Paprastai tariant, leidimas duotas deginti Vilniaus miesto nuotekų dumblą ir ši veikla bus vykdoma.
Tuo visai neapsidžiaugė Lazdynų, Vilkpėdės, Trakų Vokės gyventojai, mat, planuojamos ūkinės veiklos vieta yra netoli jų gyvenamosios vietos. Artimiausias gyvenamasis namas nuo planuojamos vietos yra nutolęs apie 0,23 km atstumu, kiti gyvenamieji namai – 0,3 – 0,9 km atstumu, Gariūnų turgavietė – 1,50 km, Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajonas – 2,3 km.
Minėta ūkinė veikla (dumblo deginimas ) bus vykdoma Vilniuje, Titnago g.74. Tai teritorija, kur jau dabar veikia UAB „Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė, tuojau pradės veikti kiti objektai, turintys neigiamos įtakos oro taršai: kogeneracinė jėgainė, kuri kaip kurą naudos biokurą ir rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas bei komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai. Vienoje vietoje ūkinę veiklą vykdysiantys objektai be abejo, oro taršą tik didins. Kokia ji bus, tiksliai nieks dabar negali numatyti. Jei tikėtume Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos duomenimis, galėtume būti ramūs, nes niekur nieko blogo nenutiks: dumblas sudegs, komunalinės atliekos taip pat, žmonės liks sveiki. Na, gal ir bus taršos, bet juk viskas leistinose ribose, taip, kaip numatyta ir planuota.
Apie tai kaip tik ir norėčiau pakalbėti plačiau. Man atrodo, kad pats Poveikio aplinkai vertinimo principas yra ydingas.
Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimą užsako ir savo lėšomis atlieka planuojamos ūkinės veiklos organizatorius. Ar tokiu atveju tikrai eliminuojamas suinteresuotumo faktorius, kai vertinimo ataskaitos rengėjams už atliktą darbą apmoka užsakovas? Jei pajėgtume atsisakyti tokios praktikos, tikėtina, kad dabar viena nuo kitos išvadomis nesiskiriančios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos būtų labiau orientuotos į visuomenės interesą. PAV aptarimų metu visuomenės atstovai ne kartą tai konstatavo, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra įteisinta PAV rengėjų atsakomybė. Susiklosčius tokiai situacijai, tikėtis, kad užsakovas gaus objektyvius duomenis, mažai tikėtina. Todėl būtina kuo skubiau tobulinti atitinkamus teisės aktus. Man atrodo, tai nebūtų sudėtinga, reikia tik geros valios ir noro. Pirmiausiai šios iniciatyvos turėtų imtis už tvarią aplinką atsakinga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos.
Vilniaus nuotekų valykloje kasmet planuojama sudeginti apie 13 tūkst. tonų dumblo per metus. Dar tiek pat (10 – 15 tūkst. tonų) dumblo planuota sudeginti Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Kodėl dumblą reikia deginti dviejose vietose? Ar nebūtų ekonomiškiau turėti vieną gerai įrengtą ir tinkamai prižiūrimą įrenginį? Pasvarstymų ir pamąstymų tuo klausimu būta. Dar 2008 m. buvo manyta, kad nuotekų dumblą vertėtų perduoti deginti Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Atsakymą į tai pateikia dumblo deginimo PAV. Joje teigiama, kad šiuo metu nuotekų dumblas dėl finansinių sumetimų nėra džiovinamas, o tik nusausinamas ir perduodamas išoriniam atliekų tvarkytojui, t. y. esami dumblo apdorojimo įrenginiai nėra visiškai išnaudojami. Kadangi esamų dumblo apdorojimo įrenginių statybai buvo naudojamos Sanglaudos fondo lėšos, tai jų pilnai nepanaudojant investicijos įrenginių statybai gali būti priskirtos netinkamomis ir privalėtų būti grąžintos. Tam, kad grąžinti nereikėtų – siūloma vykdyti planuojamą veiklą. Taigi, laiku teisingai nenusprendus, dabar reikia sutikti su išdavomis – pasakius A jau reikia sakyti ir B. Jei jau taip atsitiko, tai dar ne vėlu atsisakyti dumblo deginimo Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ir sumažinti jos pajėgumus.
Neaišku, kodėl šios logiškos minties atsisakoma, kam tai naudinga?
Sprendžiant tokius svarbius vilniečiams klausimus pasigendu Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas, PAV ataskaitą suderino ir neprieštaravo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Sunku patikėti, kad miesto savivaldybė nežino gyventojų nuomonės tuo klausimu. Bendruomenės, susirūpinusios dėl galimo poveikio jų sveikatai, savo nepritarimą taršą didinančių objektų statybai pateikė raštu kartu su 1000 asmenų parašų. Kodėl savivaldybė į tai nereaguoja? Kodėl tai nerūpi Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ?
Kodėl nesinaudojama Vietos savivaldos įstatymo 36 – 38 str. numatytomis galimybėmis dėl vietos gyventojų apklausos? Minėtas įstatymas nurodo, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai.
Pastaruosius kelis metus Lazdynų, Vilkpėdės, Trakų Vokės gyventojams pats aktualiausias klausimas buvo šalių jų gyvenamosios vietovės planuojami statyti orą teršiantys objektai. Tenka dėl tokio Vilniaus miesto savivaldybės abejingumo tik apgailestauti. Vilniaus miesto taryba tokiais svarbiais vilniečiams klausimais dabar vengia prisiimti atsakomybę, ją deleguodama savivaldybės administracijai.
Šiais opiais klausimais visuomenės interesą galėtų atstovauti visuomeninės konsultacinės tarybos, tokių pavyzdžių Lietuvoje jau yra. Galbūt, jei Vilniuje, kaip numatyta, veiktų miesto visuomeninė konsultacinė taryba, jungianti aktyviausius miesto piliečius, jų raginimai miesto valdžiai būtų greičiau išgirsti. Ji turėtų patarti merui miesto tvarkymo klausimais, teikti siūlymus miesto valdymo gerinimo, visuomenės ir savivaldos tarpusavio supratimo bei pasitikėjimo stiprinimo, bendruomenės įtraukimo į miesto gyvenimą ir tvarkymą .
Negaliu neatkreipti dėmesio ir į tai, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nenagrinėjamas kelių minėtų planuojamų statyti objektų, turinčių neigiamos reikšmės žmonių sveikatai, veiklos poveikis konkrečios vietovės, pvz. Lazdynų, Vilkpėdės, Karoliniškių, Pilaitės gyventojams. Įvairūs rodikliai ir paskaičiavimai pateikti bendrai Vilniaus miesto savivaldybei. Čia vėlgi kyla pagrįstas klausimas, kas atsako už PAV ataskaitos kokybę ? Ar gali PAV ataskaitos rengėjai nagrinėti klausimus ir pateikti atsakymus taip, kad jie būtų parankūs ataskaitos užsakovams, o galimas grėsmes žmonių sveikatai aptakiai apeiti?
Juk būtent minėtų mikrorajonų gyventojai jaučia ir jaus didžiausią įtaką sveikatai, nes yra nuolatiniai šios vietovės gyventojai. Gyventojų sveikatos rodiklius pirmiausiai reikėtų vertinti kaip tik šiuose, arčiausiai taršos šaltinio esančiuose mikrorajonuose. Gyventojų sveikatos stebėsena (monitoringas) smulkesniame teritoriniame vienete, nei savivaldybė yra būtinas. Be to nebus įmanoma vertinti gyventojų sveikatos pokyčius jau veikiant minėtoms įmonėms. Tai turėtų būti esminis kiekvieno galimo taršos objekto vertinimo kriterijus, antraip apie intervencines programas negali būti nė kalbos. Jau dabar reikėtų kaupti ir analizuoti atskirų poliklinikų duomenis arba numatyti tai įgyvendinant e-sveikatos projektą. Bendro pobūdžio skaičiavimai, neįvertinus konkrečios gyventojų grupės sveikatos būklės stebėsenos, neduoda naudos ir nepateikia realaus vaizdo.
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386 konstatuoja, kad Europos Sąjunga susitarė užtikrinti tokią oro kokybę, kad žmonių sveikatai ir aplinkai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir keliamas pavojus. Kaip bus tai įgyvendinama? Tiek deginant dumblą, tiek komunalines atliekas į orą bus išmetama daug sveikatai pavojingų medžiagų. Dėl to abejojančių nėra. Ir visai neguodžia žinojimas, kad kancerogeninių medžiagų išmetimai neviršys leistinų normų. Kaip teigia mokslininkai, kasdien besikaupdamos organizme kenksmingos medžiagos sukelia autoimunines ligas, kuriomis sergama vis dažniau.
Susirūpinimą kelia ir nuotekų dumble esantys sunkieji metalai, kurie dumblą sudeginus niekur nedingsta, o lieka pelenuose. Kur tokie pelenai bus dedami, kaip saugomi? Sunkieji metalai (švinas, gyvsidabris, arsenas, kadmis irk t.) yra pavojingas organizmo nuodas: sutrikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą, kaupiasi kauluose ir veikia toksiškai, sukeldami onkologinius susirgimus.
Tikrai reikalinga, kad teritorijoje, kur veiks daug taršos objektų, būtų sumontuota oro kokybės tyrimo stotis su gyventojams viešai skelbiama informacija apie šios teritorijos teršalų rodiklius ir galimybe įsitikinti ar jie neviršija leidžiamų normų. Tik viešumas ir pasitikėjimas sustiprins visuomenės ir verslo dialogą.