Artėjant savivaldos rinkimams vis daugiau atsiranda straipsnių, pasigirsta svarstymų, nuomonių apie būsimo tiesiogiai išrinkto mero funkcijas ir atsakomybę. Viešojoje erdvėje daug kalbama, kaip bus sunku dirbti tiesiogiai išrinktam merui, jei jis bus nepartinis, koks chaosas kils, jei susiformuos mero nepalaikanti koalicija ir galiausiai, kad mero galios ir statusas iš esmės nesikeis. Nežinau, kam tokia informacija yra naudinga – gal vienoms ar kitoms partijoms, gal kai kuriems politikams. Tačiau žmonės neturi galvoti, kad Vietos savivaldos įstatymas yra pakeistas tik todėl, kad būtų galima „žaisti“ demokratiją. Taip nėra. Nauja merų rinkimų tvarka sudaro realią galimybę žmonės daugiau įsitraukti į vietos valdžios sudarymą, spręsti, kaip bus organizuojamas savivaldybės darbas ir viešųjų paslaugų teikimas. Taigi, siūlau išsamiau pažvelgti į 2014 m. vasarą priimtus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus.
Naujojoje įstatymo redakcijoje kelios paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos perduotos merui, kurios jam suteikia didesnes galimybes tvarkyti savivaldybės valdymo ir kasdienio savivaldybės gyventojų gyvenimo klausimus. Keli svarbiausi pakeitimai.
Tiesiogiai išrinktas meras skirs į pareigas ir iš jų atleis savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus švietimo įstaigų) vadovus, pavyzdžiui: ligoninių, poliklinikų, Socialinės paramos centro, Visuomenės sveikatos biuro, muziejų, kultūros centrų ir kt. Sutrumpės vadovo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka bei laiko sąnaudos.
Pasikeis gyventojų aptarnavimo dėl žemės klausimų tvarka – pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo reikės kreiptis ne į tarybą, o į merą. Tai turėtų pagreitinti žemės klausimų sprendimą, kurie šiuo metu reikalauja daug laiko ir dar daugiau biurokratinių procedūrų. Dabar, kai šios funkcijos buvo priskirtos tarybai, gyventojas turėjo pateikti savivaldybei prašymą, kuris buvo perduodamas departamento darbuotojams, vėliau į sekretoriatą, komitetus, o tada buvo teikiamas tarybai ir tik po teikimo taryba svarstydavo dėl prašymo patenkinimo arba nepatenkinimo. Kai už šį klausimo sprendimą bus atsakingas meras, tai gyventojui pakaks pateikti savivaldybei prašymą, kuris bus nukreiptas į atitinkamą departamentą, o vėliau bus pateikiamas merui ir priimamas galutinis sprendimas. Gyventojas per gerokai trumpesnį laiką išspręs rūpimą klausimą.
Keisis savivaldybės tarybos komitetų sudarymo tvarka. Meras teiks savivaldybės komitetams, išskyrus Kontrolės, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras. Taigi, padidės mero įtaka ir atsakomybė už savivaldybės tarybos komitetų darbo organizavimą, kurių funkcija yra preliminariai nagrinėti, teikti išvadas ir pasiūlymus Savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams, prižiūrėti kaip laikomasi įstatymų, vykdomi tarybos ir mero sprendimai.
Naujo mero rinkimai nemažiau aktualūs aktyviai savivaldybės gyvenime dalyvaujantiems gyventojams, kurie priklauso bendruomenėms ar yra išrinkti seniūnaičiais. Nuo kovo pirmosios įsigalioja nuostata, pagal kurią meras atkuria savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms bei skelbia vietos gyventojų apklausas, todėl meras bus labiau susijęs su bendruomenės veikla, gyventojai ir bendruomenių atstovai, dažniau kreipsis į merą.
Taip, kaip meras bendradarbiaus su rinkėjais priklausys ne tik jo teisės, bet ir santykis su savivaldybės taryba. Mero asmeninės savybės: jo požiūris, sąžiningumas ir veiklumas taps svarbiu faktoriumi, kuris lems savivaldybės darbą ir gyventojų atstovavimą.
Išvardinti pavyzdžiai rodo, kaip keisis mero įgaliojimai, pakeitus jo rinkimų būdą.
O kaip su atsakomybe?
Savivalda yra demokratinės valstybės pagrindas. Naujoji merų rinkimų tvarka numato, kad meras bus mažiau susijęs su partijomis, turės imunitetą nuo partinių susitarimų ir politinių „žaidimų“ savivaldybės tarybos koalicijoje. Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 1 p. aiškiai numatyta, kad meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Iki 2015 m. kovo 1 d. meras yra atskaitingas tik už savivaldybės veiklą. Taigi, meras privalės atsiskaityti ne tik už savivaldybės, bet ir už savo, kaip mero, veiklą. O norėdamas įgyvendintų savo veiklas, turės rasti sutarimą su savivaldybės taryba ir įgyvendinti savo rinkiminius pažadus. Tik savo darbą išmanantis, moralines vertybes puoselėjantis ir žmones atstovaujantis meras taps autoritetu, į kurio pasiūlymus taryba turės rimtai ir atsakingai atsižvelgti.
Taigi, mero institucija po tiesioginių mero rinkimų sustiprės, įgaus naujų atsakomybių ir kompetencijų.
Visi Lietuvos žmonės turi atsakingai rinktis už ką balsuoti ir negalvoti, kad tai yra tik formalumas, o didžiausias pasikeitimas – du balsavimo biuleteniai rinkimų dieną. Abu kovo 1 d. atiduoti balsai turės lemiamą reikšmę, kaip ateinančius ketverius metus dirbs savivaldybė, kaip gyventojai galės įsitraukti į vietos reikalų sprendimą ir iš ko reikalaus atsakomybės už neatliktus darbus.
Žinoma, Lietuvoje tai dar naujas savivaldybės valdžios sudarymo būdas, tačiau tikiu, kad šie rinkimai, o ypač darbas po rinkimų, geriausiai parodys, ką reikia taisyti ar tobulinti. Tam pritaria ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri palaiko tiesioginių merų rinkimų modelį. Tikiu, kad šis pasikeitimas yra svarbus žingsnis savivaldos stiprinimui – leisti patiems žmonėms nuspręsti, kas geriausiai atstovauja jų interesus, girdi jų nuomonę ir priima teisingus sprendimus.