Š. m. liepos 19 d. lazdynietė Liudvika Juodienė, buvusi Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė, gyvenanti Architektų gatvėje, šventė savo 103-ąjį gimtadienį.
Ponia Liudvika visą darbingą laikotarpį dirbo medicinos sesele, užaugino dvi dukras, turi anūkų ir proanūkių. Dar žvali, nuotaikinga moteris nesiskundžia sveikata – gerai mato, turi puikią atmintį, todėl dukroms dailininkei Daivai Daugintienei ir sportininkei Gailutei Majauskienei ja rūpintis nėra sunku.
Turtinga senolės gyvenimo patirtis, tad yra ką papasakoti, prisiminti. Poniai Liudvikai Juodienei daug teko per gyvenimą vargo patirti, o varguose ir sunkumuose užgrūdintas žmogus tampa stiprus ir atkaklus. Šimtas metų net valstybių, tautų gyvenime nemažas laiko tarpas. Per tiek metų žlugo Rusijos tautų kalėjimas ir ant jo griuvėsių buvo pastatyta dar baisesnė Lenino ir Stalino Gulagų imperija. Per šimtą metų Lietuva prisikėlė, vėl buvo sutrypta, vėl prisikėlė. Ir visa tai matė, visu savo gyvenimu patyrė Liudvika Juodienė.
Šimtametė buvo nepriklausomos Lietuvos karininko Prano Juodžio žmona. Ji gerai prisimena tas nerimo kupinas dienas iki karo ir po karo. Jos vyras Pranas Juodis buvo aštuntojo pėstininkų pulko, dislokuoto Šiauliuose, kapitonas, kuris dar iki karo atsidūrė Varniuose, vėliau Vilniuje, Pabradėje. Šiame pasienio miestelyje jį ir užklupo karas, padėjęs galutinai apsispręsti: nesitraukti su raudonaisiais, pasilikti Lietuvoje, okupuotoje rudųjų, o paskui ir raudonųjų okupantų.
Moteris išgyveno skirtingus ir sunkius Lietuvos valstybės laikotarpius – karą, slapstymąsi, baimę būti suimtai ir ištremtai į Sibiro platybes. 1948 metais į Sibirą, Irkutsko sritį, buvo ištremti jos tėvai, stambūs ūkininkai, kurie iš tremties nebegrįžo į mylimą gimtinę. Ponia Liudvika su vyru ir dukromis stebuklingai išvengė tremties, kalėjimo ir mirties. Kapitonas Pranas Juodis slapstėsi pas gimines, pažįstamus. Jam pavyko pakeisti pavardę. Masiuliškių kaime, esančiame netoli L. Juodienės tėviškės, mirė Kazimieras Baltrušaitis. Kapitonui P. Juodžiui kilo gera mintis: pabandyti tapti Kazimieru Baltrušaičiu ir taip legalizuotis. Reikia gauti mirusiojo gimimo liudijimą, su juo (ir dovanomis) nueiti pas rusų komendantą ir paprašyti naujo paso, vietoj „pamestojo“. Šituos reikalus sėkmingai sutvarkė kapitono žmonos sesuo Bronė Aleknienė. Vis dėlto, naują pasą atsiimti reikėjo jau pačiam „Kazimierui Baltrušaičiui“. Nerimo ir abejonių buvo nemažai, bet viskas baigėsi gerai. Nuo to momento iki mirties kapitonas Pranas Juodis buvo Kazimieras Baltrušaitis, stalius. O Liudvika Juodienė susigrąžino mergautinę Ulčinaitės pavardę.
1958 metais Liudvika ir Pranas susituokė antrą kartą, ir nuo tolei ji gavo vyro pakeistąją pavardę – Baltrušaitienė. Deja, ilgai gyventi drauge nebuvo lemta. 1964 metais Liudvikos vyras Pranas mirė ir buvo palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse. Dokumentuose jo tikroji pavardė teismo keliu buvo atstatyta tik 1991 metais.
Šio gražaus ir išskirtinio gimtadienio proga, linkiu mielai Liudvikai Juodienei kuo daugiau sveikatos, stiprybės, šviesių minčių ir ilgiausių metų. Džiaugiuosi, kad Lazdynai garsėja ne tik žymiais, bet ir ilgaamžiais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Algis Strelčiūnas