Vietos savivaldos rinkimai artėja, o vietos savivalda nuo žmonių tolsta. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės savivaldybių merai, susirinkę Šiauliuose į didžiųjų miestų merų forumą, nusprendė, kad seniūnaičiai Lietuvoje nereikalingi. Jie pasirašė rezoliuciją, kuria siūlo pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, numatant savivaldybės taryboms galimybę, o ne pareigą sudaryti seniūnaitijas. Jei nėra seniūnijų, tai nereikia steigti ir seniūnaitijų, – tokia merų pozicija griauna demokratijos pagrindus ir ardo vietos savivaldos principus.
Merų pasirašyta rezoliucija aiškiai parodo, kad jie nenori, jog būtų įgyvendinamos vietos bendruomenės teisės. Jie aktyviai priešinasi seniūnijų steigimui arba visomis išgalėmis stengiasi jas sunaikinti. Jei nepavyksta, tai ieško visų įmanomų būdų, kad nebūtų seniūnaitijų ir seniūnaičių. Kai kurie merai mano, kad gyventojų išrinktas seniūnaitis gali būti tik seniūno pagalbininkas, kuris neturi nei nuomonės, nei jokių teisių. Kas gi bus, jei atsiras nesusipratėlis seniūnaitis, kuris pasinaudos galimybe atstovauti seniūnaitijos gyventojų interesus ne tik seniūnijoje, bet ir savivaldybėje, gauti su jo veikla susijusią informaciją? Panašu, kad merams tai kelia didžiulį galvos skausmą.
Aktyvus, bendruomeniškas, atsakingas seniūnaitis – grėsmė merams, kurie nenori, kad jiems kas nors trukdytų kurti utopinius planus. Kuo savivalda labiau nutolusi nuo žmonių, tuo lengviau dirbti merams?
Labai tikiuosi, kad tiesiogiai išrinkti merai nebijos bendrauti su žmonėmis, įsiklausyti į jų nuomonę, poreikius, rūpesčius, nes vietos savivalda turi skatinti piliečių savarankiškumą, iniciatyvas, t. y. ugdyti pilietinę visuomenę. Be to, vietos savivaldos lygmeniu įmanoma įgyvendinti vieną iš pagrindinių demokratijos principų: visi piliečiai turi vienodas teises ir galimybes dalyvauti bendruomenės reikalų valdyme.